Lietuvos ekonominės imigracijos politika grindžiama darbdavio iniciatyva. Tai reiškia, kad į Lietuvą darbuotojų užsieniečių gali atvykti tik tiek, kiek jų kviečiasi Lietuvoje registruoti darbdaviai. Jau keletą metų iš eilės darbuotojų užsieniečių imigracijos taisyklės lengvinamos, administracinės procedūros spartinamos, kad užsieniečiai į Lietuvą galėtų atvykti kuo greičiau, atsižvelgiant į besikeičiančius (paprastai augančius) darbdavių poreikius.
Šiuo metu turime eilę darbdaviams patrauklių įrankių: Užimtumo tarnybos tvirtinamą trūkstamų profesijų sąrašą ir Vyriausybės tvirtinamą aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančių profesijų sąrašą (į sąrašus įtrauktų profesijų atstovams nereikia pereiti darbo rinkos testo), Patvirtintų įmonių sąrašą (į šias įmones atvykstantys užsieniečiai imigracijos dokumentus gauna greičiau), galimybę leidimus gyventi gauti per perpus trumpesnį terminą (sumokėjus didesnį mokestį). Ypač skubantys gali vietoj leidimo gyventi gauti nacionalines vizas, kurios išduodamos per 15 dienų.
Analogiškai, lengvinamos užsienio studentų ir dėstytojų atvykimo ir judėjimo Europos Sąjungos erdvėje taisyklės, perkeliamos ES direktyvos, skatinančios bendrovių viduje perkeliamų asmenų ir aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų imigraciją ir judėjimą ES viduje.
Taigi įrankių daug, o kaip jie išnaudojami pritraukiant Baltarusijos piliečius?
Lietuvoje nuo seno gyvena gausi ir aktyvi baltarusių tautinė bendruomenė, pagal dydį ketvirtoji po lietuvių, lenkų ir rusų. 2011 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 36 227 baltarusiai. Baltarusių tautybės Lietuvos piliečių skaičius palaipsniui mažėja, nors jų procentas visoje gyventojų dalyje kinta nedaug; jis šiais metais yra 1,4%. Didžiausia baltarusių dalis telkiasi Vilniuje, Klaipėdoje, Visagine, Kaune bei pasienio su Baltarusija teritorijoje.
Palyginimui, Baltarusijoje lietuvių tautinę mažumą, 2009 m. surašymo duomenimis, sudarė 5 087 asmenys, tai yra 0,05% nuo visų Baltarusijos gyventojų. Pagal dydį lietuviai – 10 tautinė bendruomenė. Didžiausia lietuvių dalis gyveno Grodno, Vitebsko apskrityse, Minsko mieste. Lietuvių kilmės Baltarusijos piliečių taip pat palaipsniui mažėja.
Tai leidžia manyti, kad tautinės mažumos abiejose valstybėse asimiliuojasi arba įgyvendina teisę įgyti savo kilmės valstybės pilietybę. Be to, turime 1 978 asmenis, kurie turi tiek Baltarusijos, tiek Lietuvos pilietybę.
Istoriškai Baltarusija ir Lietuva yra pripratusiosios talpinti savyje įvairias tautines mažumas, tačiau naujų imigrantų banga XX a. pabaigos naujosioms valstybėms tampa neįprastu reiškiniu, kurį reikia suprasti ir išmokti juo naudotis.
Tiek Baltarusijoje, tiek Lietuvoje užsieniečiai sudaro tik mažą gyventojų dalį – Lietuvoje užsieniečiai 2017 metų pabaigoje sudarė 1,74%, Baltarusijoje kiek daugiau – 2,32% nuo visų gyventojų. Didžioji jų dalis – nuolatiniai gyventojai, nors naujai atvykstantys Lietuvoje sudaro kiek didesnę proporciją nei Baltarusijoje.
Šiek tiek skiriasi ir naujai atvykstančių užsieniečių grupės – į Lietuvą ryškiai daugiau atvyksta dirbti ir užsiimti verslu ketinančių užsieniečių, Baltarusijoje didesnę atvykstančių dalį sudaro studentai.
Migracijos valdymo prasme abi šalys sprendžia panašius uždavinius: pritraukti investicijas, užtikrinti viešąją tvarką, įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo ir pabėgėlių apsaugos srityse, išnaudoti informacines technologijas migracijos stebėsenoje ir valdyme.
Į Baltarusiją, Baltarusijos statistikos departamento duomenimis, daugiausiai atvyksta Rusijos, Ukrainos, Turkmėnijos piliečiai. Į Lietuvą dažniausiai keliauja Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos piliečiai.
Tarp Lietuvoje gyvenančių užsieniečių Baltarusijos piliečiai užima trečią vietą po rusų ir ukrainiečių: š. m. spalio pradžioje Lietuvoje gyveno 11 193 Baltarusijos piliečiai (iš jų ¼ – moterys, ¾ – vyrai), ketvirtadalis visų baltarusių tautybės asmenų. Palyginimui, Ukrainos piliečių Lietuvoje šiuo metu gyvena virš 13 tūkstančių, Rusijos – virš 12 tūkstančių.
Baltarusijos piliečiai apsigyvena įvairiuose miestuose, nebūtinai ten pat, kur telkiasi baltarusių tautybės Lietuvos piliečiai. Taigi trūksta duomenų daryti išvadą, kad Lietuvoje gyvenanti baltarusių diaspora pritraukia naujuosius Baltarusijos imigrantus.
Baltarusių skaičius Lietuvoje palaipsniui auga, tačiau, turint omenyje tai, kad Baltarusija su Lietuva turi bendrą sieną, kad Lietuva skatina darbuotojų, studentų atvykimą, į Lietuvą atvykstančių baltarusių skaičius galėtų būti daug didesnis.
Ukrainos pavyzdys rodo, kad vizų režimas yra didelė kliūtis žmonių migracijai. Panaikinus Šengeno vizų režimą Ukrainai, Ukrainos piliečių imigracija į Lietuvą ryškiai išaugo, ir šiuo metu ukrainiečiai yra gausiausia į Lietuvą atvykstančių užsieniečių grupė. Baltarusijai Šengeno vizų režimas išlieka taikomas, be to, šalys nėra sudariusios susitarimo dėl vietinio eismo per sieną, kuris galėtų palengvinti apykaitinę pasienio gyventojų migraciją.
Lietuvos darbdaviai, kurie ieško darbuotojų užsienyje, dažniau renkasi Ukrainą – iš dalies dėl to, kad ukrainiečiai gali lengvai atvykti į Lietuvą „žvalgytuvių“, iš dalies todėl, kad su Ukraina užmegzti glaudesni verslo ryšiai. Ne kiekvienas darbdavys ryžtasi pažvelgti į Baltarusiją, nes jiems trūksta informacijos apie migracijos ir darbuotojų paieškos procedūras ir ryšių su Baltarusijos partneriais.
Būtų sudėtinga surinkti duomenis apie tai, kiek daug baltarusių ir kaip dažnai migruoja tarp Lietuvos ir Baltarusijos, tačiau galima spėti, kad migruojančių dalis yra gana didelė. Tokią išvadą leidžia daryti tai, kad į Lietuvą dažniausiai vyksta vyrai be šeimų, dažniausiai baltarusiai atvyksta turėdami nacionalines vizas (kurios galioja ilgiausiai metus) ir po to dažnai nesiekia pratęsti savo buvimo Lietuvoje įsigydami leidimus laikinai gyventi; be to, migrantų perlaidos, remiantis Pasaulio banko duomenimis, iš Lietuvos į Baltarusiją sudaro beveik 19% visų perlaidų iš Lietuvos, ir Baltarusija yra antra perlaidų kryptis po Rusijos.
Beveik trys ketvirtadaliai visų į Lietuvą atvykstančių baltarusių atvyksta dirbti į sektorius, kuriuose labiausiai trūksta darbo jėgos: tarptautinio krovinių vežimo vairuotojais (daugiau nei pusė visų darbuotojų), statybininkais, elektromonteriais. Kiti atvyksta dirbti logistikos ar pardavimų vadybininkais, staliais, šaltkalviais, santechnikais, virėjais.
Deja, kol kas labai mažai baltarusių, tik 1% (121 galiojantis leidimas gyventi), atvyksta dirbti aukštos kvalifikacijos darbą, nors jie sudaro trečią pagal dydį užsieniečių aukštos kvalifikacijos specialistų grupę (po Rusijos (175 asmenys) ir Ukrainos piliečių (147 asmenys)). Jie čia dirba inžinieriais, programuotojais, vadovais, IT sistemų administratoriais, IT ir ryšio saugumo specialistais, kokybės užtikrinimo specialistais, biotechnologais, verslo konsultantais, marketingo specialistais, teisininkais, projektų vadovais, dizaineriais, analitikais, ekonomistais. Didžioji jų dalis, 79%, gyvena Vilniuje.
Baltarusijos piliečiai prie Lietuvos ūkio raidos prisideda ne tik savo darbu, bet ir investicijomis bei intelektiniu indėliu.
Šiuo metu 134 Lietuvoje veikiančių įmonių akcininkais ar vadovais yra Baltarusijos piliečiai (199 asmenys), kurie gyvena Lietuvoje ir vysto verslą. Šios įmonės užsiima statyba, logistika, vaistų, medicinos prekių pardavimu, didmenine prekyba, automobilių pardavimu, taip pat yra ir keletas IT, telekomunikacijų ir kitokių aukštos kvalifikacijos reikalaujančių žinių produkciją parduodančių kompanijų. Net kelios iš šių įmonių rodo 5 milijonus eurų viršijančią metinę apyvartą. Baltarusijos verslininkai sudaro antrą pagal dydį užsieniečių verslininkų grupę Lietuvoje (po Rusijos piliečių (338 asmenys)).
Tai būtų 39 metų vyras, tarptautinio krovinių vežimo vairuotojas, gyvenantis Vilniuje, kurio šeima likusi gyventi Baltarusijoje
Reikšmingą vaidmenį, pritraukiant į Lietuvą intelektinį potencialą, atlieka Europos humanitarinis universitetas. Studentai iš Baltarusijos sudaro antrą pagal dydį Lietuvoje studijuojančių užsieniečių grupę (344, po Indijos piliečių), ir iš jų 229 studijuoja Europos humanitariniame universitete – ir tai neskaičiuojant studentų, atvykusių su nacionalinėmis vizomis. Be to, šiame universitete dirba 19 baltarusių mokslininkų. Įvertinus tai, kad Lietuva sudaro sąlygas studentams, baigusiems studijas Lietuvoje, likti ieškotis darbo ir vėliau pratęsti gyvenimą Lietuvoje darbuotojo statusu, galima tikėtis, kad Europos humanitarinis universitetas taps aukštos kvalifikacijos darbuotojų Baltarusijos piliečių rengimo vieta.
Jeigu reikėtų nupiešti tipinio baltarusio, gyvenančio Lietuvoje, paveikslą, jis, iš esmės, nesiskirtų nuo užsieniečių, atvykusių iš kitų valstybių, ne ES narių. Tai būtų 39 metų vyras, tarptautinio krovinių vežimo vairuotojas, gyvenantis Vilniuje, kurio šeima likusi gyventi Baltarusijoje. Į Lietuvą jis atvyko užsidirbti pinigų, tačiau Lietuva jam patinka tuo, kad ji yra netoli namų, čia galima susikalbėti rusų kalba.
Kartu su 9 tokiais baltarusiais gyvena 1 kitoks Baltarusijos pilietis – vyras, 36 metų, atsikėlęs į Vilnių kartu su šeima, dirbantis informacinių technologijų srityje. Dėl savo kvalifikacijos ir puikių anglų kalbos žinių jis galėjo pasirinkti bet kurią kitą Europos valstybę, bet nusprendė gyventi Lietuvoje, nes čia jis jaučiasi kaip namuose, bet papildomai dar gali savaitgalius praleisti prie jūros arba kitame Europos didmiestyje. Be to, palyginus su vakarų Europos valstybėmis, jis čia jaučiasi saugus ir suprastas.
Migracija yra neišvengiama globalizacijos pasekmė ir galimybė. Ji gali vykti spontaniškai, neorganizuotai, nutraukiant ryšius su gimtuoju kraštu, bet taip pat ji gali vykti planingai, įvertinant ilgalaikę perspektyvą, ir prisidėti prie abiejų šalių – migranto kilmės ir paskirties valstybių – ekonomikos augimo ir visuomenės raidos. Baltarusijos migrantai Lietuvoje vykdo šią misiją. Norėtųsi tikėtis, kad, naikinant mitus apie sudėtingas migracijos procedūras ir išnaudojant turimus ir netrukus sukursimus migracijos politikos įrankius, verslas, universitetai imsis aktyviau megzti dvišalius ryšius su Baltarusijos partneriais ir prisidės prie intensyvesnės Baltarusijos piliečių migracijos į Lietuvą.
Šį pranešimą Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė skaitys penktadienį ir šeštadienį Klaipėdoje vykstančiame forume „Lietuva ir Baltarusija – kas mus jungia?“
