Verslininko prašymas suteikti teisinę pagalbą buvo atmestas, nes jo ginčas buvo susijęs su komercine ūkine veikla. Nors Vyriausybė tikina, kad galimybės gauti įstatymais numatytą pagalbą buvo nustatytos būtent tuo metu įsigaliojusiose pataisose, tačiau teismo šie argumentai neįtikino.
Strasbūro teismas pabrėžė, kad jo užduotis yra ne abstrakčiai įvertinti šalies įstatymus, o nustatyti, ar tai, kaip jie yra taikomi, sukėlė Konvencijos pažeidimą.
„Teismas taip pat pabrėžia, kad Konvencija yra sukurta garantuoti ne teorines ar iliuzines teises, bet teises, kurios yra praktiškos ir efektyvios“, – rašoma nutartyje.
726 tūkst. eurų ieškinys
Į Strasbūro teismą kreipęsis verslininkas nurodė nesulaukęs nemokamos teisinės pagalbos iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) civilinėje byloje.
Verslininkas pasakojo buvęs akcininku vienoje bendrovėje ir savo turtu garantavęs paskolą, kurią įmonei suteikė bankas. Bendrovei bankrutavus bankas kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu, reikalaudamas apie 726 tūkst. eurų atlyginimo iš akcininko.
Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinis teismai banko ieškinį patenkino ir vyrui buvo suteiktas trijų mėnesių terminas – iki 2019 metų sausio 23 dienos – apskųsti sprendimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT).
Skundas – tik advokato, bet valstybė jo neteikia
Su sunkumais savo teises ginti norėjęs vyras susidūrė, nes Civilinio proceso kodekse nurodyta, kad skundą LAT gali pateikti tik advokatas.
Ilgai nelaukęs verslininkas kreipėsi į VGTPT, tačiau atsakymą tarnybos Šiaulių skyrius atsiuntė tik po mėnesio, kuriame konstatavo, kad nors pareiškėjo finansinė padėtis ir pagrindžia teisinės pagalbos būtinybę, tačiau jo civilinė byla yra susijusi su komercine veikla, o įstatymai vienareikšmiškai neleidžia teikti pagalbos tokiais atvejais.
Vyras dėl šio sprendimo kreipėsi į šalies administracinius teismus, tačiau šie atmetė jo skundą.
Nebeturėdamas kitos galimybės verslininkas kasacinį skundą Aukščiausiajam Teismui surašė pats, tačiau pastarasis, įvertinęs argumentus, atsisakė jį priimti.
LAT vertinimu, skundas negalėjo būti priimamas, nes jį surašė ne advokatas, o pateikti argumentai neatitiko teisinių reikalavimų.
-
Bylos dėl lietuvės pasakų knygos apie homoseksualų meilę imasi EŽTT Didžioji kolegija
-
EŽTT uždraudus afganų grąžinimą, ministrė pristatė artimiausius veiksmus
-
672 dienas per mažoje kameroje praleidusiam nuteistajam Lietuva sumokės 10,8 tūkst. eurų
-
Lietuvos atstovė EŽTT: teismą bandoma paversti hibridinės agresijos įrankiu
-
Tyrime dėl spėjamo CŽV kalėjimo Lietuvoje – naujas posūkis
Atimta teisė į teismą
Sulaukęs šio sprendimo, vyras kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir nurodė, kad nesuteikta teisinė pagalba atėmė iš jo teisę į teismą, įtvirtintą Europos Žmogaus Teisių Konvencijoje.
Teisme Lietuva neginčijo, kad teisinės pagalbos prašymas buvo atmestas dėl vienintelės priežasties – nes civilinė byla buvo susijusi su verslo veikla.
2018 metų gruodžio 7 dieną VGTPT atliktas vertinimas buvo apribotas ryšio tarp civilinės bylos ir pareiškėjo komercinės veiklos konstatavimu, o konkrečios aplinkybės nebuvo vertinamos.
Neginčyta ir tai, kad vyro finansinė situacija buvo sunki ir civilinė byla jam turėjo skaudžių finansinių pasekmių, o neturėdamas advokato jis negalėjo pateikti kasacinio skundo.
Panašus pažeidimas buvo ir anksčiau
EŽTT taip pat pažymėjo panašiomis aplinkybėmis ir anksčiau nustatęs Konvencijos pažeidimą.
Atsiliepime teismui Lietuvos Vyriausybė teigė, kad po ankstesnėje byloje nustatyto Konvencijos pažeidimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas buvo pataisytas ir nuo 2019 metų sausio įsigaliojo naujasis jo variantas.
Pataisose tuomet buvo numatyta, kad dėl tos pačios priežasties kaip ir pareiškėjas teisinės pagalbos nesulaukę žmonės turi teisę pateikti naują prašymą VGTPT ir paprašyti, kad jie iš naujo persvarstytų savo sprendimą, įvertindami konkrečias aplinkybes.
Tarnyba tuo pačiu buvo įpareigota šiuose svarstymuose įvertinti pareiškėjo finansinę padėtį, jo galimybę efektyviai atstovauti savo interesams, bylos sudėtingumą ir kitas aplinkybes.
Vyriausybės teigimu, tai reiškia, kad buvo sudaryta galimybė įvertinti konkrečias pareiškėjo prašymo aplinkybes.
Visgi, Teismas pasisakė, kad nors įstatyme galimybė ir buvo numatyta, tačiau realus teisės aktų taikymas vis tiek sukėlė Konvencijos pažeidimą.
Realiai pataisos buvo nepasiekiamos
Anot EŽTT, naujosios įstatymo pataisos įsigaliojo likus 23 dienoms iki skundo pateikimo LAT termino, iš pareiškėjo buvo tikimasi, kad jis per šį laiką pateiks naują prašymą VGTPT, o ši jį išnagrinės.
Net ir priėmus palankų sprendimą, paskirtam teisininkui reikėtų laiko susipažinti su byla ir paruošti kasacinį skundą.
„Palyginti, pirmojo pareiškėjo prašymo nagrinėjimas užtruko vieną mėnesį. Atitinkamai, Teismas nėra įtikintas, kad įsigaliojus pataisoms, pareiškėjas turėjo realias galimybes pasitelkti teisinę pagalbą ir pateikti kasacinį skundą“, – teigiama nutartyje.
Dėl šių priežasčių EŽTT nusprendė, kad įstatymo pataisose numatyti nauji keliai realiai nebuvo pakankamai pasiekiami pareiškėjui.
Kaip ir vienoje ankstesnėje byloje prieš Lietuvą, taip ir šioje, konstatuota, kad teisinė pagalba žmogui nebuvo suteikta dėl nepaslankaus nacionalinės teisės taikymo, neatsižvelgiant į individualias aplinkybes.
Į Strasbūro teismą kreipęsis vyras jokio žalos atlyginimo iš valstybės neprašė, tad jis jam ir nebuvo paskirtas.
