Taip pat kalbama apie gynimo priemones ribotam laikui, per kurį šalys turi išsiaiškinti, ar nelegalūs migrantai turi pagrindo siekti prieglobsčio jų teritorijose.
EŽTT nuo rugpjūčio 20-osios iki gruodžio 3-iosios išnagrinėjo 47 ieškinius, pateiktus 198 nelegalių migrantų. Šie žmonės pastaraisiais mėnesiais per Baltarusijos teritoriją pateko į Lenkiją, Lietuvą ir Latviją. Daugiausiai ieškinių – 44 – pateikta prieš Lenkiją, vienas – prieš Lietuvą, du – prieš Latviją.
Teismas patenkino 43 ieškinius iš 47. „Dažniausiai ieškovai teigė, kad yra Lenkijoje, ir prašė nesugrąžinti jų atgal į Baltarusiją“, – sakoma dokumente.
EŽTT tokiais atvejais nusprendė, kad „ieškovų, jei jie tikrai jau yra Lenkijoje, nederėtų iš ten išvaryti“.
Laikinosios priemonės Lietuvos ir Latvijos atžvilgiu, taip pat dėl 13 ieškinių prieš Lenkiją, vėliau buvo panaikintos. Dėl pareiškimo prieš Lietuvą EŽTT nusprendė nepratęsti laikinosios priemonės, nes vyriausybė patikino Teismą, kad pareiškėjai nebus išvaryti iš Lietuvos, kol bus išnagrinėti jų prašymai suteikti prieglobstį.
Migrantai EŽTT taip pat siekė, kad ES jie būtų aprūpinti laikina vieta gyventi, sveikatos apsauga, apranga, geriamuoju vandeniu, maisto produktais.
Teismas atšaukė virtinę priimtų sprendimų nustatęs, kad jie dėl vienokių ar kitokių priežasčių tapo neaktualūs. „2021 metų gruodžio 3-iąją EŽTT gynimo priemonės galiojo dėl 28 ieškinių. Visi jie pateikti prieš Lenkiją“, – sakoma pranešime spaudai.
Įtampa prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos labai išaugo lapkričio pradžioje, kai ten susirinko tūkstančiai migrantų, daugiausia iš Vidurinių Rytų. Daug jų periodiškai bando prasiveržti pro sienos užtvaras. Europos Sąjunga šią migracijos krizę vadina Baltarusijos režimo organizuota „hibridine agresija“.
Humanitarinės organizacijos nerimauja dėl nelegalių migrantų sveikatos, nes daug jų žiemos sąlygomis priversti ilgai stovyklauti miškuose.
