„Teismas konstatavo, kad valstybė turi plačią diskrecijos teisę nustatydama amžiaus ribas atskiroms paramos sistemoms ir pareiškėjos nurodytose aplinkybėse šios diskrecijos ribų neperžengė“, – rašoma Strasbūro teismo pranešime.
Anot EŽTT, skirtingas šeimų ar vienišų tėvų traktavimas dėl amžiaus šiuo atveju yra pagrįstas, todėl jokio Europos Žmogaus Teisių Konvencijos pažeidimo nenustatyta.
„Parama būsto įsigijimui buvo siekiama finansiškai padėti jauniems žmonėms ir padrąsinti juos susilaukti vaikų, dėl emigracijos ir žemo gimstamumo mažėjančios populiacijos akivaizdoje“, – pabrėžė Teismas.
Parama – tik jaunesniems nei 35 metų
Strasbūre teisybės ieškojusi 1979 metais gimusi moteris nurodė, kad 2016-aisiais ji kreipėsi dėl jaunoms šeimoms teikiamos paramos pirmojo būsto įsigijimui, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo.
Tuo metu Vilniuje vienai dukrą auginusiai moteriai institucijos paramą atsisakė suteikti, nes ji buvo vyresnė, nei įstatyme nurodyta viršutinė amžiaus riba – 35 metai.
Sulaukusi neigiamo atsakymo moteris ir jos dukra kreipėsi į administracinius teismus ir teigė, kad toks sprendimas buvo priimtas remiantis tik amžiumi, todėl prilygsta diskriminacijai.
2018-aisiais LVAT priėmė galutinį sprendimą, kuriuo konstatavo, kad įstatymų leidėjai turi teisę spręsti, kurios žmonių ar šeimų kategorijos gali sulaukti vienos ar kitos paramos. Teismas tąkart taip pat atsisakė dėl šio skundo kreiptis į KT, nustatęs, kad nėra jokio pagrindo abejoti, jog toks teisinis reguliavimas atitinka Konstituciją.
Siekiama paskatinti gimstamumą
Septynių EŽTT teisėjų kolegija nustatė, kad skirtingai panašiose situacijose esančių žmonių traktavimas dėl amžiaus iš tiesų egzistavo, o tokioje situacijoje kaip pareiškėja buvusi jaunesnė motina greičiausiai būtų sulaukusi paramos.
Į skundą atsakiusi Vyriausybė teigė, kad skirtingą skirtingo amžiaus šeimų ir vienišų tėvų traktavimą nustatančia tvarka yra siekiama paskatinti jaunus žmones įsigyti būstus ir sukurti teigiamą demografinį pokytį Lietuvoje, kurios populiacija sparčiai senėja, o tai savo ruožtu sukelia įvairias ekonomines ir socialines problemas.
Strasbūro teismo vertinimu, toks tikslas yra teisėtas, nes atitinka visuomenės interesus – juo siekiama išspręsti nuo 1990 metų pastebimą, emigracijos ir žemo gimstamumo sukeliamą, populiacijos mažėjimą.
„Nors teismas pripažįsta pareiškėjos argumentą, kad visi mažus vaikus auginantys tėvai turi panašius poreikius paramai, nepriklausomai nuo jų amžiaus, tačiau suprantama ir sunki užduotis, kuri tenka valdžios institucijoms, paskirstant ribotus viešuosius resursus“, – teigiama EŽTT pranešime.
„Negana to, amžiaus riba yra pagrįsta objektyviais duomenimis. Vyriausybė pateikė statistiką, rodančią, kad vidutiniškai lietuviai tuokiasi, susilaukia pirmojo vaiko ir pasiima būsto paskolą tarp 28 ir 35 metų amžiaus“, – pažymi Teismas.
Galėjo pasinaudoti kitais instrumentais
Nėra iš esmės neteisinga ir suteikti papildomą socialinę paramą jaunesnio amžiaus šeimoms, turint omenyje, kad jų finansinė situacija yra svarbus faktorius, darantis įtaką jų sprendimams emigruoti, susilaukti vaikų.
„Be abejo, pareiškėja turėjo galimybę gauti socialinę paramą ir pasinaudodama įvairiomis kitomis paramos schemomis, kurios yra prieinamos tėvams ir šeimoms Lietuvoje“, – pažymima pranešime.
Pažeidimo nenustatyta ir antrojoje pareiškimo dalyje, kurioje moteris teigė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atsisakė teikti jos skundą Konstituciniam Teismui.
„Teismas nustatė, kad LVAT pateikė plačias nuorodas į atitinkamus Konstitucinio Teismo sprendimus, išnagrinėjo pareiškėjos skundą (...) ir pateikė detalias priežastis, kodėl atsisakė jį pateikti“, – pabrėžė EŽTT.
Teismo teigimu, pareiškėja turėjo galimybę suprasti, kodėl jos prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą buvo atmestas, tad ir šiuo atveju EŽTK pažeidimo nerasta.
