„Žmogaus teisės skirtos ne tik geriems laikams, žmogaus teisės yra labai svarbios net ir tuomet, kai mes nesutariame“, – ketvirtadienį kreipdamasis į parlamentarus teigė teisininkas.
Anot jo, įvairių grėsmių akivaizdoje tebėra labai svarbu ginti taiką, skatinti demokratiją, žmogaus teises ir teisinės valstybės principą, o EŽTT misija paversti Europą taikos žemynu yra kaip niekada svarbi.
„Nuo Antrojo pasaulinio karo laikų mes nebuvome tokioje situacijoje, kokią išgyvename dabar. Dabar mes visi, kurie dirbame teisės viršenybės skatinimo srityje, demokratijos skatinimo srityje, turime stengtis tęsti savo tradiciją, kuri buvo Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Tarybos evoliucijos pagrindas“, – tvirtino kalbėtojas.
R.Spanas pabrėžė nacionalinių parlamentų vaidmenį užtikrinant žmogaus teises.
„Kai kurie politikai gali manyti, kad tarptautiniai teisėjai, tokie kaip aš, tariamai primetantys savo valią Europos šalims, kelią grėsmę demokratiniams įgaliojimams. Todėl jie mano, kad svarbūs socialinės ir ekonominės politikos elementai nustatomi neatsižvelgiant į nacionalinius, demokratinius ar teisminius procesus. Ši diskusija vyksta keliose Europos valstybėse ir su ja susidūriau keliose pastarose savo, kaip Europos Žmogaus Teisių Teismo pirmininko, kelionėse“, – teigė Strasbūro teismo vadovas.
„Mums nepavyks apginti žmogaus teisių, jeigu negerbsime vieni kitų vaidmens ir neužtikrinsime pusiausvyros“, – pabrėžė jis.
R.Spanas savo kalboje išskyrė kelias Lietuvos EŽTT pralaimėtas bylas.
Byloje „Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą“ teismas konstatavo, kad Lietuvos valdžios institucijoms atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos kurstymo pareiškėjai diskriminuoti dėl jų seksualinės orientacijos.
„Joje nagrinėjami neapykantos nusikaltimai internete. Šiais laikais tai yra ypač paplitęs dalykas. Mes visada galvojame, kad internetas bus didžiulė laisvė mums išreikšti savo mintis, bet, deja, ji tampa sudėtinga vieta, kur vyksta nusikaltimai“, – sakė R.Spanas.
Anot jo, teismas šioje byloje konstatavo, kad ieškovų seksualinė orientacija turėjo įtakos tam, kaip su jais elgėsi valdžios institucijos, o tai, kad buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, buvo akivaizdi nepritarimo jų homoseksualumui išraiška.
Strasbūro teismo vadovas atkreipė dėmesį ir į „Romuvos“ bylą, kaip svarbią užtikrinant religinį pliuralizmą. Jis vylėsi, kad Seimas ištaisys klaidą.
2019 metais parlamentarai atmetė senovės baltų religinės bendruomenės „Romuva“ prašymą suteikti jai valstybės pripažintos religinės bendruomenės statusą. EŽTT paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos Žmogaus teisių konvenciją, nes prašymą nagrinėjo neobjektyviai.
R.Spanas Vilniuje taip pat susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda, Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.
G.Nausėda pasveikino Europos Tarybos sprendimą iš organizacijos pašalinti Rusiją, kuri, pasak jo, pradėjusi karą Ukrainoje, nesilaikė EŽTK principų.
„Rusija yra atsakinga už rimtus žmogaus teisių pažeidimus“, – per susitikimą pabrėžė Lietuvos vadovas.
Anot Prezidentūros pranešimo, jis pasidžiaugė, kad EŽTT buvo įvertinta ir sovietų agresija prieš lietuvių tautą. G.Nausėdos teigimu, tai ypač aktualu šių dienų kontekste.
