F.Jansonas: prezidento aktyvumas vidaus politikoje nesiskiria nuo pirmtakų veiksmų

Prezidentas Gitanas Nausėda yra aktyvus vidaus politikoje, o jo elgesys nesiskiria nuo kitų buvusių valstybės vadovų, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas.
Valdas Adamkus, Frederikas Jansonas
Valdas Adamkus, Frederikas Jansonas / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.

Taip jis reagavo į kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus pasakymą, kad šalies vadovas neturi dalyvauti formuojant valdančiąją daugumą po Seimo rinkimų ir kištis į vidaus politiką.

„Prezidentas Nausėda jau 2019 metais, eidamas į rinkimus, deklaravo, kad jis norės būti aktyvus vidaus politikoje. Kaip valstybės vadovas, jis turi tam teisę. Ir šiuo atveju prezidento dalyvavimas vidaus politikoje nėra kažkas naujo“, – LRT radijui trečiadienį teigė F.Jansonas.

Anot jo, G.Nausėdos praktika nesiskiria nuo prieš tai prezidento pareigas ėjusių asmenų.

„Galime prisiminti ir to paties prezidento Valdo Adamkaus formuotą Naujosios politikos koaliciją dar XXI a. pradžioje, ir prezidentė Grybauskaitė pakankamai aktyviai dalyvaudavo formuojant daugumas ir vyriausybes. Tai šiuo atveju, tiek, kiek prezidentas pagal įstatymo jam numatytas galias turi galimybių, jis jomis naudojasi“, – teigė patarėjas.

V.Adamkus Žinių radijui antradienį teigė, kad prezidentas neturi kištis į vidaus politikos reikalus ir parodyti savo nusistatymo dėl politinių partijų.

Visgi buvęs šalies vadovas pabrėžė, kad G.Nausėdai iš esmės priekaištų šiuo klausimų neturi, nors pripažino, kad buvo atvejų, kai dabartinis prezidentas neišlaikė savo pozicijos ir vėlėsi į ginčus su politinėmis partijomis.

G.Nausėda prieš pirmąjį Seimo rinkimų turą organizavo susitikimus su parlamentinių partijų vadovais, tačiau nesusitiko su didžiausios valdančiosios partijos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu.

Valdančiosios koalicijos atstovai teigė, kad pradėdamas šį ciklą nuo pokalbių su opozicinėmis partijomis prezidentas kišosi į rinkimų kampaniją, Prezidentūra kaltinimus atmetė.

LSDP sekmadienį vykusiame balsavime daugiamandatėje apygardoje partija gavo 18 mandatų, dar du mandatus iškovojo vienmandatėse per pirmąjį turą. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ daugiamandatėje apygardoje gavo aštuonis mandatus, tuo metu LVŽS – šešis. Vienmandatėje du socdemai pelnė du, o konservatoriai – vieną mandatą.

Šios trys politinės jėgos – socialdemokratai, „valstiečiai“ ir demokratai – sutarė pasibaigus rinkimams formuoti valdančiąją daugumą.

Po pirmojo rinkimų turo G.Nausėda teigė, kad socialdemokratai akivaizdžiai laimėjo rinkimus, centro kairės politinių jėgų formuojama Vyriausybė išeis į naudą Lietuvai ir vylėsi, kad naujoji valdančioji dauguma turės „šiek tiek mažiau vėjavaikiškumo“.

Savo ruožtu konservatorė, premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad koaliciją lipdantiems socialdemokratams skelbtis valdžia dar anksti, nes po pirmojo rinkimų turo iš viso gavo tik dviem mandatais daugiau nei konservatoriai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų