Lietuvos pareigūnai siekia, kad pernai šaliai priskirta Vokietijos brigada rotacijos principu būtų joje dislokuota nuolat.
„Brigados klausimas yra diskutuojamas tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje. Politinė vadovybė Lietuvoje ir Vokietijoje nesiginčija šiuo klausimu. Kaip ir sakė prezidentas Nausėda, mes žinome, kad abi šalys turi atlikti savo namų darbus – tiek Lietuva, tiek Vokietija, taigi, dabar darome žingsnius, kad brigados karių skaičius Lietuvoje galėtų būti padidintas“, – per bendrą spaudos konferenciją antradienį sakė F.W.Steinmeieris.
Pasak jo, šiuo klausimu „glaudžiai bendradarbiaujama“, o šį procesą koordinuoja abiejų šalių gynybos ministrai.
Lietuvos ir Vokietijos vadovai pernai priėmė bendrą komunikatą dėl brigados dislokavimo Lietuvoje, tačiau Vilniui siekiant nuolatinio Vokietijos brigados buvimo, kol kas šalyje yra tik vieneto štabas.
„Be abejo, svarbu, kad ne tik vadovavimo elementas būtų Lietuvoje, tačiau suderinus su Lietuva, čia atvyksta ir nuolat treniruojasi atskiri brigados daliniai. Taigi, čia yra ne tik priešakinis vadovavimo elementas, bet realiai yra ir dalis brigados“, – kalbėjo Vokietijos vadovas.
„Prašau jūsų supratimo, kad reikia žengti tolesnius žingsnius ir kad tai turi suderinti federalinis gynybos ministras ir Lietuvos gynybos ministras“, – pridūrė jis.
Berlynas iki šiol sakė, kad dalis brigados bus dislokuota Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje. Balandį G.Nausėda teigė, kad su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu sutarė dėl laipsniško vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje. Vilnius brigados buvimo siekia 2026-aisiais.
G.Nausėda antradienį pabrėžė, jog Lietuva deda pastangas, kad įgyvendintų savo įsipareigojimų dalį – parengtų reikiamą vokiečių kariams infrastruktūrą.
„Taip pat radome vietas, kuriose galėtų būti dislokuoti vokiečių kariai: tai yra vietos Panevėžyje, Klaipėdoje ir Ukmergėje“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
„Turbūt mes nestatome kareivinių ir visos reikalingos infrastruktūros tam, kad jos stovėtų tuščios. Be jokios abejonės, mūsų lūkestis yra, kad jos pildysis, ir tai bus daroma laipsniškai, todėl visiškai pritariu tam, ką pasakė gerbiamas prezidentas: mūsų namų darbai ir Vokietijos galimybės turi būti derinamos ir eiti žingsnis prie žingsnio. Būtų nekonstruktyvu kalbėti apie galutinį tikslą, nedarant to, kas yra būtina daryti šiandien ir rytoj“, – kalbėjo jis.
Vokietija vadovauja Lietuvoje nuo 2017 metų dislokuotai tarptautinio sąjungininkų bataliono kovinei grupei – vienetui, kuriame tarnauja iki pusantro tūkstančio karių.
