Ketvirtadienį profsąjunga pristatė kovo mėnesį atliktą apklausą, kurioje dalyvavo beveik 700 respondentų farmacijos specialistų. V.Bražinskienės duomenimis, licencijas turinčių specialistų Lietuvoje yra apie 5 tūkstančius.
Joje klausta, ar farmacijos specialistų sprendimus konsultuojant klientus ir parduodant vaistus bei kitas vaistines prekes lemia darbdavio sudarytos sąlygos.
85 proc. specialistų nurodė, kad jų priimamus sprendimus lemia darbdavio sudarytos sąlygos.
„Tai reiškia, jeigu pacientas atėjo į vaistinę nusipirkti kažkokio dalyko x, 85 proc. specialistų, dirbančių vaistinėje, parduos jam tokį produktą, kokio pageidauja darbdavys, ir nebūtinai tokį, kokio reikia pacientui“, – kalbėjo V.Bražinskienė.
Paprašyti įvardinti dažniausiai vaistinėse taikytas poveikio priemones, 88 proc. apklaustųjų atsakė, jog nuo tam tikrų parduodamų prekių yra mokamas priedas prie atlyginimo.
„Kiekvienoje vaistinėje yra tam tikri planai, kuriuos kolektyvas turi pasiekti, ir aš, kaip Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos atstovė, žinau, kokia situacija visuose tinkluose (...), tai apibendrinant nekonkretinant kažkokio vieno tinklo, norėčiau pasakyti, kad yra tam tikri vaistų sąrašai, kurie yra palankesni darbdaviui, su kuriais yra sudarytos tam tikros sutartys, tarkim, su tiekėjais ar pan., yra asmeniniai tie vadinami nuosavi prekiniai ženklai“, – teigė profesinės sąjungos atstovė.
87 proc. respondentų nurodė, jog yra skaičiuojami įvairūs asmeniniai rodikliai nuo nuosavų prekių ženklų pardavimų, 59 proc. pastebėjo, kad skaičiuojami asmeniniai rodikliai nuo lydinčių pardavimų.
Tuo metu beveik pusė respondentų (49 proc.) teigė, jog yra skaičiuojamas ir vertinamas parduotų prekių skaičius viename čekyje, o anot 42 proc. apklaustųjų, skaičiuojamas lojalumo kortelių panaudojimas procentais.
„Visi šitie kriterijai yra skaičiuojami. Yra siunčiamos ataskaitos, yra piešiami grafikai ir kreivės, kaip jų farmacijos specialistai laikosi. Tikrai yra tokių, kurie to kategoriškai nenori daryti, ir jų rodikliai yra prasti. Tai su jais yra kalbamasi ir aptarimai. Paskui, be abejo, atlyginimo klausimas išsprendžiamas, jisai dažniausiai nekyla, atostogų grafikai yra nepalankūs, darbo vieta yra pakeičiama ir taip toliau“, – kalbėjo V.Bražinskienė.
Pasak jos, susidariusi situacija yra labai prasta, iš bendruomenės gaunama daug kreipimųsi dėl poveikio priemonių.
Profsąjungos atstovė taip pat pažymėjo, jog tikėtasi, kad birželį pasirašytas visuotinis Lietuvos vaistininkų profesinės etikos kodeksas privers vaistinių tinklus pakeisti „agresyvią pardavimų politiką“, tačiau jos teigimu, neįvyko net „menkiausias poslinkis į gerąją pusę“.
Kodekse numatyta, kad vaistininkas, teikdamas farmacinę paslaugą, „visada veikia kaip savarankiškas sveikatinimo specialistas, atsiribojantis nuo trečiųjų šalių interesų“, o vaistininko asmeniniai įsitikinimai neturi pakenkti pacientui.
Apklausa taip pat parodė, jog didžioji dauguma (96 proc.) farmacininkų mano, kad neracionalus vaistų vartojimo mastas šalyje yra labai paplitęs arba paplitęs.
Anot 81 proc. apklaustųjų, tai lemia vaistų reklama, 72 proc. apklaustųjų priežastimi įvardino galimybę įsigyti vaistus ne vaistinėse ir juos vartoti be farmacijos specialisto konsultacijos, tuo metu, 69 proc. kaip priežastį pateikė nuolaidas vaistams, o 56 proc. apklaustųjų atsakė, jog darbdavio spaudimas farmacijos specialistui parduoti kuo daugiau vaistų.
