Nuotrauka su kritusiais paukščiais pasidalinta daugiau nei 1400 kartų, taip pat dalijamasi nugaišusio kiškio nuotrauka, gaištančio kiškio vaizdo įrašu.
Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Česlovas Meržvinskas teigia, kad kol kas nei vienas atvejis nėra patvirtintas, nors gyventojų buvo prašyta informacijos.
„Internete buvo duoti paklausimai, prašant nurodyti adresus, vietas, kur konkrečiai, kad būtų galima nuvykti pasižiūrėti. Deja, nei vienas nenurodė tikslaus adreso. Buvo nurodyta, kad Senamiestis. Čia apie kritusius paukščius. Tai vis tik būtų tikslesnių adresų. Sunku ir patvirtinti, ir paneigti šią informaciją“, – sako Č.Meržvinskas.
Pasak jo, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai tikrino ir Nemuną, Panemunę, važiuoja ir stebi kitas teritorijas.
„Kritusių nei žvėrių, nei paukščių, nei žuvų kol kas nefiksuota. (…) Kai kurie klubai specialiai išvedė medžiotojus pereiti per miškus, pasižiūrėti, ar nėra pažeistų laukinių gyvūnų. Dar informacijos neturiu, kad kas nors būtų įvykę. Bet tikrai negaliu paneigti – tiesiog neturiu informacijos“, – sako aplinkosaugininkas.
Č.Meržvinską stebina, kad feisbuke sėjama panika, tačiau tikslesnė informacija apie įvykius aplinkosaugininkams nepateikiama.
„Dažnai būna lengva dėl sensacijos pasėti paniką, o ją užgesinti sunku. Šioje situacijoje, kas mane ir neramina, kad internete skelbiama informacija, tačiau negalima patikrinti, prieiti prie taško, kur tai yra, kad nuvažiuotume patikrinti, paimti tą gyvūną, nuvežti galbūt į laboratoriją, nustatyti žūties priežastį“, – sako Č.Meržvinskas.
Pasak jo, Alytaus senamiestyje taršos nėra – vėjas pučia ne į tą pusę. Tačiau paukščiai greit juda ir galėjo miestą pasiekti iš kitų vietų.
„Paskelbiama, kad senamiestyje rado tris negyvus paukščius, bet niekas nieko daugiau nepasako. Paprašėme feisbuke, duokite informaciją, kur – nėra. Tuomet rodo, kad triušis patiria traukulius, konvulsijas. Taipogi buvo paprašyta, kur visa tai, informacija neatkeliavo. Negalime patikrinti tų teiginių“, – sako Č.Meržvinskas.
Jis patikina, kad gyvūnai yra gerokai jautresni taršai ir tokių atsitikimų iš tiesų galėjo būti. Tačiau gali būti ir kitų mirties priežasčių.
„Triušis jautrus gyvūnas, seniau būdavo naudojamas įleisti į kanalizacijos ar vandentiekio šulinį nustatyti oro užterštumą. Tai tikrai labai jautrus taršai gyvūnai, kuris būdavo naudojamas lyg indikatorius. (…) Negalime sakyti, kad negali būti žūčių atvejų – visko gali būti, nes teršalų koncentracijos yra ženkliai padidėjusios“, – sako Č.Meržvinskas.
Pranešti galima 112 arba el. paštu
Aplinkos apsaugos departamento direktorius Vaidas Laukys taipogi teigia, kad rimtesnių pranešimų nėra gauta, o vien feisbuko informacijos vertinti nepakanka.
„Jei mes neturime pateiktos informacijos su konkrečiomis vietomis, tai mes negalime ir vertinti nuo ko gyvūnai kritę“, – sako V.Laukys.
Pasak jo, gyventojai, pastebėję kritusius gyvūnus, gali pranešti telefonu 112 – jie bus sujungti su budinčiu aplinkos apsaugos pareigūnu, kuris užfiksuos informaciją, pagal pranešimą bus įvertintos aplinkybės. Kitas būdas – pranešti elektroniniu paštu info@aad.am.lt, pareigūnams padėtų pateiktos nuotraukos.
„Apie visus rimtesnius pranešimus mane pareigūnai informuoja. Kol kas kažko ypatingo mes kaip ir negavome. Biologiškai žvėrys, paukščiai greičiau nei žmonės pajaučia tam tikrus pavojus ir jie šalinasi iš tam tikrų teritorijų. Pavienių kritimų gali būti ir kitos priežastirys“, – sako V.Laukys.
Gyventojų feisbuke platinamos informacijos nesiėmė vertinti ir gamtininkas Selemonas Paltanavičius. Pasak jo, pirmiausia turėtų būti atlikti tyrimai.
