Vasarį feisbuke pradėjo sklisti prekės pavadinimu „Detonic“ reklama. 15min prieinamų socialinio tinklo analizės įrankių duomenimis, reklamos socialiniame tinkle buvo parodytos per 250 tūkst. kartų.
Siūloma įsigyti dar vieną neva magišką „vaistą“, moterims padedantį kovoti su šlapimo nelaikymo problema. Teigiama, kad medžiagos įprastose vaistinėse nerasime.
Tačiau taip yra ne todėl, kad vaistinių valdytojai turi piktų kėslų ar apie medžiagą nežino. Reklamuojama prekė nėra vaistas.
Ši prekė nėra įtraukta Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) į vaistinių preparatų sąrašą. Tai reiškia, kad medžiaga geriausiu atveju yra maisto papildas, tačiau to išsiaiškinti nėra galimybės. Todėl prekė gali būti net tik neveiksminga, bet ir gali pakenkti.
Prekę reklamuoja neegzistuojančio Kauno valstybinio medicinos universiteto gydytojas Jurgis Kaganauskas. Šis personažas taip pat išgalvotas, o jį iliustruojanti nuotrauka naudojama tos pačios prekės reklamai Lietuvoje, Rusijoje, Lenkijoje, Sakartvele ir Filipinuose.
Per mažiau nei mėnesį pakito ne tik reklamai naudojami išgalvoti medikai, bet ir ligos, nuo kurių produktas turėtų padėti.
Siūlančiais stebuklus nereikėtų tikėti
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) įspėja, kad gydyti gali tik vaistai. Jei nurodoma, kad gaminys turi gydomųjų savybių, jis privalo būti registruotas kaip vaistinis preparatas.
Taip pat patariama vengti stebuklingų preparatų, kurie žada greitus ir sunkiai įtikimus rezultatus. VVTAT taip pat rekomenduoja atidžiai apžiūrėti internetinę parduotuvę.
Šioje turi būti pateiktas buveinės adresas, telefono numeris ir elektroninis paštas, kad klientas galėtų susisiekti su pardavėju.
Jei tokie duomenys nėra pateikiami, rizikuojama likti prie suskilusios geldos su galimai žalingais preparatais, be galimybės susigrąžinti pinigus.
Daugiau apie tai, į ką reikėtų atkreipti dėmesį perkant prekes internetu, galima susipažinti čia.
VVTAT teigimu, kiekvienai reklamai taikomas tiesos reikalavimas. Gyventojai turi gauti teisingą informaciją apie reklamuojamus produktus, kad galėtų priimti pasvertus sprendimus dėl šių įsigijimo.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle.
