– Šiuo metu dirbate Fidžio saloje, kuo ten užsiimate?
– Dirbu diplomatinėje Fidžio įstaigoje Ženevoje, kuri prisidėjo prie humanitarinės Jungtinių Tautų (JT) pagalbos ištikus nelaimei. Šiuo metu siekiama surinkti 36,8 mln. JAV dolerių pagalbai.
Tragiški vaizdai ir šokiruojantys žalos skaičiai, darbas su JT bei aistra prasmingai veiklai įkvėpė kelionei į Fidžį. Dirbau su informacijos departamentu šalies sostinėje, rengiau strateginį komunikacijų planą ministerijoms, kurios kasdien informuoja gyventojus apie padarytą pažangą bei likusius iššūkius įvairiose srityse.
Vasario 20 dieną Fidžio salą nusiaubė stipriausia tropinė audra pietiniame žemės pusrutulyje. Aukščiausios kategorijos ciklono vėjo stiprumas siekė iki 320 km/h, smarkūs lietūs ir 12 metrų aukščio bangos, per naktį pakeitė 350 tūkst. arba 40 proc. šalies gyventojų gyvenimus.
Fidžis – jauna ir besivystanti demokratinė valstybė, kurioje darbo efektyvumo, kokybės ir profesionalumo standartai skiriasi nuo Europos. Čia atvykau savanoriškai, tikėdamasi pritaikyti konsultacinius komunikacijų bei vadovavimo projektams įgūdžius šiuo metu dramatiškai pažeistoje ekonomikoje. Noriu padėti vystyti ilgalaikį strateginį bendradarbiavimą su užsienio šalimis ir privačiu sektoriumi.
Tikiuosi grįžti į Ženevą su konkrečiu projektu, kuris sudomins ne tik didžiąsias pagalbą teikiančias šalis, bet ir privačius asmenis bei investuotojus.
Ką tik pradėjau dirbti stichinių nelaimių valdymo biure, kur prisidedu prie žalos ir nuostolių matavimo, atstatymo ir ilgalaikės plėtros planų. Tikiuosi grįžti į Ženevą su konkrečiu projektu, kuris sudomins ne tik didžiąsias pagalbą teikiančias šalis, bet ir privačius asmenis bei investuotojus. Preliminariu vyriausybės skaičiavimu, Fidžiui ciklonas kainuos mažiausiai 430 mln. eurų.
– Jūsų darbo patirtis – labai plati: nuo žiniasklaidos iki politikos bei pagalbos nuo gamtos stichijų nukentėjusioms šalims. Koks jūsų tikslas karjeros srityje?
– Mano karjeros tikslas – vystyti ir plėtoti iniciatyvas ir projektus, kurie daro tiesioginę teigiamą įtaką sprendžiant sudėtingiausias visuomenės problemas socialinėje, ekonominėje ir aplinkosaugos srityse, atsižvelgiant tiek į privataus sektoriaus, tiek į privataus asmens interesus bei gerovę. Labiausiai domina atsakingo verslo sritis.
– Dirbote su daugybe projektų, kurie iš jų, jūsų manymu, atnešė daugiausia naudos?
– Nauda arba vertė, – reliatyvi sąvoka, kurią ypač sunku išreikšti skaičiais. Metus dirbau prie vieno projekto, kuriuo siekėme parodyti tekstilės ir drabužių bendrovėms, kad skaidrus ir atsakingas verslas gali būti pelningesnis nei įprastas.
Pasaulio tekstilės ir drabužių pramonė yra verta 3 trilijonų JAV dolerių, o kai kuriose šalyse tai – vienas svarbiausių šaltinių, keliančių šalies BVP. Tačiau joje dirbantys žmonės, iš kurių 80 proc. – moterys, masiškai išnaudojami. Energijos, cheminių medžiagų, vandens ištekliai švaistomi. Ar žinote, kad pagaminti vienus medvilninius marškinėlius reikia apie 2700 litrų vandens?
Tekstilės fabrikai retai atitinka saugumo, sveikatos ir aplinkosaugos reikalavimus, tad nuotekos, nuskalautos nuo audinio, ir toliau teršia vietines upes daugelyje Pietų Azijos šalių, nuspalvindamos jas madingomis naujausio sezono spalvomis. Daugelis dažų yra nuodingi chemikalai, kurie pavojingi žmonių sveikatai ir aplinkai. Išvystėme finansinius modelius ir verslo planą mados firmoms, kuriais skatinome keisti savo įprastą veiklą. Manau, tai vienas iš didelio masto projektų, kurio nauda paskatino teigiamiems pokyčiams kelis ekonominius sektorius, keliose geografinėse zonose.
Ar žinote, kad pagaminti vienus medvilninius marškinėlius reikia apie 2700 litrų vandens?
– Domitės aplinkosauga, žmogaus teisėmis, skurdo mažinimu... Kaip manote, kiek daug šių sričių gerinimo labui gali nuveikti vienas žmogus?
– Daug. Suvokdamas savo veiksmus ir jų padarinius žmogus pradeda ne tik atidžiau save stebėti bei analizuoti, bet ir keisti elgesį. Tai gali atrodyti lyg lašas vandenyne, bet taip nėra. Jei žmogus ne tik tobulėja pats, bet yra ir lyderis, skatinantis tobulėti kitus, jo įtakos ratas didėja.
Jei tobulėdamas žmogus pasiekia poziciją, leidžiančią priimti svarbius sprendimus, jo įtaka stiprėja. Tad lašas vandenyne nėra tiesiog lašas. Nėra nė vienos skulptūros, pastatytos grupei žmonių, tai visada vienas žmogus. Žmogus, ne tik įkvepiantis minias siekti vieno tikslo dalinantis tomis pačiomis vertybėmis, bet ir atlaikantis konkurenciją bei pasipriešinimą. Tiek Mahatma Gandhi, tiek Steve'as Jobsas nuveikė daug savo srityse, tad nedera dvejoti vieno žmogaus galia.
– Klimato kaita lemia gamtos stichijų šėlsmą su skaudžiomis pasekmėmis žmonijai, kaip manote, ar didžiosios valstybės skiria pakankamai dėmesio šiai bėdai spręsti?
– Taip, pakankamai dėmesio, bet nepakankamai investicijų sprendimams bei jų įgyvendinimui. Fidžiui padėti pirmieji suskubo australai. Australija patenka į daugiausia anglies dvideginio į atmosferą išmetančių šalių dvidešimtuką.
Kinija suteikė 8 mln. JAV dolerių vertės paramą, nors ten beveik 15 proc. žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. Greičiausiai tai investicija, atsipirksianti, kai Fidžio vyriausybė pradės ilgalaikio atstatymo ir plėtros laikotarpį. Tuomet bus skelbiami konkursai, o Kinija laimės daugiausia infrastruktūros, statybos bei energetikos projektų.
Didžiosios valstybės turėtų įgyvendinti politines ir verslo iniciatyvas, padedančias riboti išmetamų teršalų kiekį, o ne kurti gudrias apmokestinimo sistemas.
Manau, didžiosios valstybės turėtų įgyvendinti politines ir verslo iniciatyvas, padedančias riboti išmetamų teršalų kiekį, o ne kurti gudrias apmokestinimo sistemas, legitimizuojančias neatsakingą verslą, kurio pasekmes greičiausiai pajunta besivystančios šalys. Siūlau daugiau investicijų ir inovacijų bei mažiau pataikavimo lobistams.
– Baigėte žiniasklaidos studijas Vokietijoje, plėtros administravimo – Didžiojoje Britanijoje, kaip ir kodėl susidomėjote humanitarine veikla bei atsidūrėte Šveicarijoje?
– Šveicarija – finansų ir tarptautinių organizacijų centras. Dar universitete domėjausi ir rašiau baigiamąjį darbą apie užsienio investicijų įtaką šalies augimui. Analizavau jų poveikį Etiopijos žemės ūkiui bei maisto tiekimo sričiai. Man visada buvo įdomi kritika, kurios centre – privatus sektorius, laikomas didžiu blogiu. Įdomu ieškoti būdų, kaip to sektoriaus galią galima panaudoti sprendžiant ekonominio bei socialinio vystymosi bei augimo problemas.
Dirbti su tokiais klausimais ir sprendimais nepaprastai įdomu, tad pajutusi, kad rašyti apie tai negana, nutariau aktyviai dalyvauti tarptautiniame vystymosi planavime. Po darbo konsultacijų kompanijoje perėjau į Fidžio diplomatinę atstovybę Ženevoje. Čia turiu galimybę prisidėti sprendžiant jaunos, 2014-aisiais demokratine tapusios šalies iššūkius.
– Ramiojo vandenyno regioną pastaruoju metu niokoja viena nelaimė po kitos. Ką daro vietos valdžia, kad žmonės kuo greičiau grįžtų prie kasdienio gyvenimo?
– Vos ištikus nelaimei premjeras sukūrė fondą, kurio lėšomis finansuojama pirmoji pagalba nukentėjusiems gyventojams. Nacionalinės stichinės nelaimės statusas šalyje pratęstas, o tai reiškia, kad vietiniai bei tarptautiniai karių padaliniai galės ilgiau dirbti labiausiai nukentėjusiose provincijose.
Politikai asmeniškai aplankė visas nukentėjusias vietas, registravo padarytą žalą bei šeimų poreikius. Valstybės tarnautojai buvo paruošti efektyviai įvertinti žalos bei atkūrimo planų piniginę vertę.
Valdžia pradėjo iniciatyvą „įsivaikink mokyklą“, skatinančią absolventus prisidėti prie jų buvusių mokyklų atkūrimo, ypač tuos, kurie gyvena užsienyje. Šiuo metu Fidžyje svarbiausia švietimas, sveikatos apsauga, žemdirbystė bei mityba. Visose šiose srityse tarptautinė pagalba yra raktas į efektyvų atstatymą.
– Kaip šiam regionui galėtų padėti kiekvienas iš mūsų?
– Pirmiausia, pažiūrėti realybei į akis ir paklausti savęs – ką šiandien padariau, kas sukėlė nors ir menkiausią žalą, ką galėjau padaryti kitaip?
Kiekvienas galėtų tapti informuotu, apsiskaičiusiu, kritiškai mąstančiu visuomenės piliečiu, verslininku, mokytoju ar politiku, prisidedančiu prie atsakingos visuomenės raidos. Ramiojo vandenyno regione vis dažnėjančios stichijos siejamos su klimato pokyčiu. Kiekvienas gali sąmoningai rinktis produktus ir paslaugas, kurios tiekiamos laikantis atsakingos veiklos standartų. Tai mažas, bet veiksmingas pirmas žingsnis.
– Ar teko iš arti stebėti gamtos katastrofų padarinius, ką ši patirtis suteikė jums, kaip asmenybei?
– Teko bendrauti su žmonėmis, kurių šeimos išgyveno cikloną. Kitą savaitę važiuosiu aplankyti labiausiai nukentėjusius kaimelius. Iki šiol buvau daugybėje šalių, kuriose skurdas yra milijonų ten gyvenančiųjų kasdienybė. Tai manęs neveikia neigiamai. Priešingai, tokia patirtis mane motyvuoja prisidėti sprendžiant šias socialinės nelygybės problemas.
