Per balandį VVKT gavo 837 pranešimus apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, iš jų 218 buvo dėl „Pfizer“ vakcinos, 58 – dėl „Moderna“ ir 559 – dėl „AstraZeneca“, pirmadienį per nuotolinę spaudos konferenciją nurodė VVKT viršininkas Gytis Andrulionis.
Jis pažymėjo, kad „AstraZeneca“ yra „absoliučiai dominuojanti vakcina dėl pranešimų“.
„Tai gali būti susiję su tuo, kad didesnis reaktogeniškumas po pirmos „AstraZeneca“ vakcinos dozės“, – svarstė G.Andrulionis.
Didesnis reaktogeniškumas po pirmos „AstraZeneca“ vakcinos dozės.
Apie reakcijas, pasireiškusias po pasiskiepijimo „Johnson & Johnson“ vakcina, nepranešta, o dviejuose pranešimuose išvis nepaminėta vakcina.
„Pagrindiniai pranešimai, kurių sulaukia VVKT, kaip ir ankstesniais mėnesiais išlieka panašūs: tai skausmas, patinimas, paraudimas injekcijos vietoje, rankos skausmas, šaltkrėtis, galvos skausmas, bėrimas, karščiavimas.
Po vienos ar kelių dienų kaip ir anksčiau, praeitais mėnesiais, nesunkios reakcijos praeina“, - kalbėjo G.Andrulionis.
Pirmieji pranešimai apie trombocitopenijas
Iš per balandį VVKT gautų pranešimų 795-iuose minėtos nesunkios ar vidutinio sunkumo įtariamos reakcijos į skiepus, 42-iuose – sunkios.
Apie pastarąsias papasakojo VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė.
Tiesa, ji pabrėžė, kad sunkių nepageidaujamų reakcijų dažnis, vertinant bendrą vakcinacijos mastą, yra nedidelis, o daugiausia nepageidaujamų sunkių reakcijų siejama su „Pfizer“ vakcina.
„Yra trys insulto pranešimai – du pranešimai sietini su „Vaxzevria“ vakcina, vienas pranešimas su „Moderna“ vakcina.
Iš kitų pranešimų kaip sunkūs paminėtini viena anafilaksija, taip pat – veido nervo paralyžius <...>. Yra atvejų, kai žmonės karščiavo, stipriai vėmė, viduriavo, patyrė alpulį.
Taipogi yra reakcijų, kai žmonės patiria neapibrėžtus nepageidaujamus reiškinius, kurie objektyviai žiūrint atrodytų nesunkūs, bet žmonės tai įvardija kaip sunkią nepageidaujamą reakciją – jaučia kūno tirpimą, bendrą blogą savijautą, labai stipriai pakyla kraujospūdis“, – dėstė R.Pilvinienė.
VVKT, anot jos, taip pat sulaukė dviejų pirmųjų pranešimų apie įtarimus trombocitopenijos atvejus po pasiskiepijimo „AstraZeneca“ vakcina.
„Trombocitopenija su tromboze, būtent sagitalinio (stambios smegenų venos – 15min) sinuso tromboze, buvo dviem jauniems žmonėms – 27 ir 30 metų“, – pasakojo R.Pilvinienė.
Iš jų vienas asmuo, pasak jos, pasveiko, o kitas, praėjusios savaitės žiniomis, esą dar gydomas stacionare.
Mirčių su vakcinacija nesieja
Per balandį VVKT sulaukė 4 pranešimų apie mirties atvejus po pasiskiepijimo: apie du atvejus pranešta po pasiskiepijimo „AstraZeneca“ vakcina, po vieną atvejį – po pasiskiepijimo „Moderna“ ir „Pfizer“ vakcinomis.
„Pacientų amžius vyravo nuo 55 iki 83 metų, buvo dvi moterys ir du vyrai. Pagal geografinį pasiskirstymą, vienas atvejis buvo iš Vilniaus, vienas – iš Klaipėdos, vienas – iš Kupiškio ir vienas iš Tauragės“, – vardijo R.Pilvinienė.
Moteris iš Kupiškio neilgai trukus po vakcinacijos, pasak jos, mirė nuo insulto.
„Sunku pasakyti, kiek tai susiję. Žmogus 83 metų, turėjęs gretutinių ligų, kurios gali baigtis insultu. Mažai tikėtina, kad tai kaip nors tiesiogiai susiję su vakcinacija“, – svarstė R.Pilvinienė.
Klaipėdoje po vakcinacijos nuo COVID-19 mirė 78 metų vyras. Jis, R.Pilvinienės teigimu, mirė gydymo įstaigoje, kurioje ir buvo paskiepytas.
„Tikėtina, kad tai yra staigi kardiologinės priežasties mirtis“, – kalbėjo VVKT patarėja.
Dar vienas 55 metų vyras iš Vilniaus mirė kitą dieną po vakcinacijos.
„Staigi mirtis jį ištiko darbe. Ko gero, tikėtina, problemos žmogui buvo nutikę iš vakaro, nes jis iš vakaro buvo vakcinuotas. Nurodoma, jog jautėsi šiek tiek neįprastai, bet pranešime nerašoma, kad būtų patyręs kokių nepageidaujamų reakcijų“, – teigė R.Pilvinienė.
Tauragėje po vakcinacijos nuo COVID-19 mirė 64 metų moteris.
„Nurodyta, kad ji mirė nuo COVID-19 sukelto plaučių uždegimo. Vėlgi, mirtis nėra tiesiogiai susijusi su vakcinacija. Žmogus mirė, nors buvo vakcinuotas“, – pažymėjo VVKT atstovė, nors pridūrė neturinti tikslių duomenų, ar moteris buvo pilnai suvakcinuota, jei taip, koks laikotarpis praėjo po antrojo skiepo.
R.Pilvinienė pabrėžė, jog nė viena iš šių mirčių nėra tiesiogiai susijusi su vakcinacija.
Nuotolinė spaudos konferencija:
Laikotarpiu nuo gruodžio 27 dienos iki balandžio 30 dienos Lietuva skiepijimui sunaudojo 955 921 vakcinų dozes.
Nuo bendro vakcinacijų skaičiaus VVKT gauti pranešimai apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas sudaro 0,27 proc.