Daugiau informacijos apie šį atvejį sužinoti nepavyko, nes teismas nusprendė surengti uždarą posėdį, o bylos medžiagą įslaptinti. P.Milašauskas nenori atskleisti, kokios vertės turtą įkeitė pirkdamas su akcijomis susietų obligacijų, kokias pajamas gavo ir pan.
Į pirmąjį posėdį buvęs VTF vadas atvyko su žmona Laimute Milašauskiene, jo interesams teisme atstovauja Marius Liatukas. Jis teisme atstovavo ir žlugusio banko „Litimpeks“ buvusiam vadovui Gintautui Preidžiui. Savo teisybės tuomet G.Preidžiui ir M.Liatukui įrodyti nepavyko.
P.Milašauskas taip pat dirbo Lietuvos banko valdyboje (nuo 1993), 2006 metais dirbo banke, su kuriuo dabar bylinėjasi (buvo „DnB Nord lizingas“ direktorius). Su akcijomis susietas obligacijas P.Milašauskas įsigijo vis dar vadovaudamas „DnB Nord lizingui“.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Laimutė Milašauskienė, Povilas Milašauskas ir Marius Liatukas |
Teismo sprendimai skirtingi
15min.lt anksčiau išsamiai aprašė panašius atvejus. Su akcijomis susietas obligacijas DNB įsigijo Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris Rimantas Remeika, buvęs Seimo narys Antanas Bosas, buvęs žlugusio banko „Litimpeks“ vadovas Gintautas Preidys.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Antanas Bosas |
Ekonomikos pakilimo metais verslininkas, tuometinis Seimo narys A.Bosas iš banko DNB pasiskolino beveik 20 mln. Lt, už kuriuos pirko su akcijomis susietas obligacijas. Tačiau pasaulinė finansų krizė lėmė, kad uždirbti A.Bosui nepavyko. Teismą jis įtikino, kad tuomet iki galo nesuprato rizikos, o bankas sutartis pasirašinėjo skubotai. Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad visiškai tenkina ieškovo Antano Boso ieškinį byloje prieš DNB banką dėl obligacijų.
Ieškovui A.Bosui priteista suma – 289 749, 43 lito. Atsakovai įpareigoti padengti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – apmokėti A.Bosui 30 000 litų žyminį mokestį. Be to, bankininkai privalės A.Bosui mokėti 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
 |
| Gintautas Preidys |
Tuo metu G.Preidys savo finansinio neišprusimo įrodyti nesugebėjo. G.Preidys prašė Vilniaus apygardos teismo pripažinti negaliojančiomis skolinimo obligacijų apmokėjimui ir obligacijų pasirašymo sutartis. Teismas G.Preidžio prašymo nepatenkino, taigi jam teks sumokėti apie 250 tūkst. Lt palūkanų, delspinigius, teismo išlaidas.
Prieš ketverius metus, dar būdamas Seimo nariu, R.Remeika sutiko iš banko pasiskolinti 2,4 mln. Lt su 4 proc. palūkanų. Į vertybinius popierius investuoti pinigai turėjo gerokai papildyti politiko kišenę, tačiau išėjo atvirkščiai – jis liko bankui skolingas apie 300 tūkst. Lt palūkanų.
SAM kancleris pasakojo, kad skolindamasis pinigus jis bankui įkeitė savo butą sostinėje. Nors būstas buvo įvertintas apie 700 tūkst. Lt suma, bankas sutiko duoti keliskart didesnę paskolą. R.Remeika taip pat skundėsi teismui.
DNB: bankas elgėsi tinkamai
Anot banko atstovo spaudai Andriaus Vilkanco, visa informacija apie galimas rizikas klientui atskleidžiama prieš sudarant sandorį – tiek susitikimuose, tiek raštu. Jis atkreipė dėmesį, kad prieš priimdamas sprendimą klientas turi parašu patvirtinti, kad yra susipažinęs su kiekvienu iš šių dokumentų.
 |
| „Scanpix“ nuotr./R.Remeika |
„Tai ne vieną dieną vykstantis procesas ir bet kuriame jo etape klientas gali atsisakyti užbaigti sandorį, jei jam pasirodytų, kad sąlygos nėra priimtinos“, – pridūrė A.Vilkancas.
Banko atstovo teigimu, su akcijų ir žaliavų rinkomis susietos obligacijos yra tinkama investicija net ir nepatyrusiam investuotojui, nes net prasidėjus krizei ir rinkoms nukritus bankas išmokėjo visą investuotą sumą. Anot jo, ginčas kilo tik tais atvejais, kai buvo pasirinkta investuoti skolintomis lėšomis, o nukritus rinkoms investuotojui liko pareiga mokėti palūkanas.
Teismų slenksčius jau mynė anksčiau
P.Milašauskas buvo kaltinamas piktnaudžiavimu tarnyba ir padarius valstybei žalos privatizuojant didžiausią šalyje alkoholio gamybos bendrovę „Alita“.
„Alita“ 2003 metais už 57,55 mln. litų buvo parduota jos vadovų komandai – bei „Alitos“ generalinio direktoriaus Vytauto Junevičiaus grupei, nors geriausią – 90,7 mln. litų – pasiūlymą privatizuojant įmonę buvo pateikęs iš konkurso pašalintas Italijos verslininkas Luigiterzas Bosca.
2006 metais pralaimėjęs bylą dėl neteisėto Italijos verslininko pašalinimo iš „Alitos“ privatizavimo konkurso Aukščiausiojo Teismo sprendimu Turto fondas sumokėjo L.Boscai 1,754 mln. litų kompensaciją dėl patirtos žalos.
Aukščiausiasis Teismas buvusį VTF generalinį direktorių išteisino.
