Finansinis išprusimas – kas per velnias?
Ar netekę nuolatinių pajamų išgyventumėte kelis mėnesius? Kokios idėjos šauna į galvą, sumanius įsigyti televizorių ar šaldytuvą? Gerai pasverti ir apskaičiuoti įperkamumą bei taupymo galimybę ar imti greitąjį kreditą ir pirkti jau šį vakarą? Atsakymai į šiuos klausimus ir parodo, ar ką nors nutuokiate apie finansus ir jų valdymą.
„Tiek gebėjimas atsakingai priimti sprendimus, susijusius su skolinimusi, tiek suvokimas apie santaupų svarbą ir gebėjimas reguliariai atidėti dalį pajamų taupymui yra finansiškai raštingo žmogaus bruožai“, – tikino „Swedbank“ Finansų instituto projektų vadovė Rasa Rambynaitė. Anot jos, žengdamas svarbius finansinius žingsnius, žmogus turi sau atsakyti į kelis klausimus: kokiu tikslu tai daro, ar skolinti pinigai padės sukurti vertę, ar gerai žino, kokios galimybės yra rinkoje?
Kalbėdamas apie finansinį išprusimą Finansų analitikų asociacijos (FAA) valdybos narys Jurgis Rubaževičius pridūrė, kad gebėjimas racionaliai valdyti asmeninius ir šeimos finansus nepriklauso nuo amžiaus, gaunamų pajamų, sukaupto turto ar kitų veiksnių. „Finansiškai išprusęs žmogus geba adekvačiai įvertinti savo finansinę situaciją prieš priimdamas sprendimą skolintis ar investuoti, – dėstė pašnekovas. – Be to, jis pasidomi, palygina visas galimas alternatyvas, įvertina riziką ir tik tada priima sprendimą, už kurį vėliau prisiima visą atsakomybę.“
Trečdalis žmonių gyvena be santaupų
Dalis žmonių mano, kad santaupų, gyvenant šių dienų pasaulyje, nereikia. Juk yra galybė būdų, jei kas nutiktų, išsisukti iš padėties – greitieji, vartojamieji kreditai ar skolinimosi platformos. O galiausiai – netekus darbo, išėjus motinystės ar tėvystės atostogų, nutikus kitai netikėtai situacijai juk turi pasirūpinti valstybė. Finansų ekspertai šiuo klausimu turi ir savų argumentų.
„Finansiškai raštingas žmogus rūpinasi savo finansiniu saugumu, yra pasiruošęs nenumatytoms situacijoms, kurios gali pareikalauti išlaidų. „Swedbank“ Finansų instituto pernai rudenį atliktas tyrimas parodė, kad trečdalis Lietuvos gyventojų šiuo metu neturi jokių santaupų“, – duomenis vertino R.Rambynaitė.
Trečdalis Lietuvos gyventojų šiuo metu neturi jokių santaupų.
Pasak specialistės, šalys kaimynės šiuo aspektu atrodo geriau. „Palyginimui, Estijoje santaupų nurodo neturintys apie penktadalis gyventojų. Lietuvos banko duomenimis, 27 proc. Lietuvos gyventojų, praradę pagrindinį pajamų šaltinį, nesiskolindami būtinosioms išlaidoms, išgyventų daugiausia 1 mėnesį, dar 17 proc. – vos 1 savaitę. Taigi būti finansiškai raštingu nereiškia nuolat bijoti, kad už kampo tyko kokia nors bėda, pareikalausianti didelių nenumatytų išlaidų, priešingai – tai reiškia gyventi jaučiantis saugiai dėl savo ateities ir užtikrintai dėl savo sprendimų“, – aiškino projektų vadovė.
Gyventojų finansinį raštingumą nuolat analizuoja Lietuvos bankas. Makroprudencinės politikos skyriaus ekonomistė Milda Šeškutė tikino, kad bankas reguliariai – du kartus per metus – atlieka namų ūkių apklausas. Gyventojams užduodami keli finansinio raštingumo klausimai. „Pavyzdžiui, vienas klausimas yra susijęs su indėlių palūkanų skaičiavimu, kitu klausimu vertiname, ar gyventojai geba palyginti skirtingų paskolų sąlygas, o trečias klausimas yra apie infliacijos poveikį kaupiamoms lėšoms“, – apklausų tematiką pristatė ekonomistė.
Pasak M.Šeškutės, rezultatai rodo, kad į visus tris finansinio raštingumo klausimus teisingai atsakančių respondentų dalis neviršija ir penktadalio. „Be to, kadangi finansinis raštingumas glaudžiai susijęs ir su gyventojų gebėjimu atsakingai ir sėkmingai tvarkytis su asmeniniais finansais, apklausoje vertiname, kokia dalis gyventojų stengiasi planuoti pajamas ir išlaidas. Teigiančių, kad tokiu planavimu užsiima, yra apie keturi iš penkių namų ūkių. Visgi bent dalį pajamų sutaupyti pavyksta kiek mažiau nei kas antram namų ūkiui“, – rezultatus komentavo pašnekovė.
Ekonomistė atkreipė dėmesį ir į tai, kad maždaug kas ketvirtas namų ūkis teigia, jog praradęs pagrindinį pajamų šaltinį ir nesiskolindamas pinigų būtiniausioms išlaidoms, išgyventų trumpiau nei 3 mėn.
Kur lietuvių silpnoji vieta?
Pastaraisiais metais, spartėjant inovacijoms ir technologijoms bei interneto prieinamumui, atsirado nemažai priemonių, padedančių reguliuoti ir realiu laiku stebėti asmeninius finansus bei ugdyti praktinius finansų valdymo įgūdžius, pastebi J.Rubaževičius.
„Lietuviai yra imlūs naujovėms ir labai greitai susiorientuoja paprastose finansinėse paslaugose, kur aiškiai suvokiama paslaugų kaina ir nauda, jie nevengia ieškoti ir bandyti naujų finansinių technologijų bei instrumentų“, – teigiamą bruožą įvardijo FAA valdybos narys.
Tačiau skolinimosi srityje, pašnekovo teigimu, nemažai daliai Lietuvos gyventojų dar trūksta finansinio išprusimo. „Nors būsto paskolų ar automobilių išperkamųjų nuomų situacija yra tikrai nebloga, tačiau greitųjų kreditų bumas rodo, kad kasdienių finansų valdymo klausimais, deja, dauguma vis dar mokosi skaityti“, – tikino pašnekovas, pridurdamas, kad didžiausias finansinio neišprusimo „išdavikas“ yra negebėjimas įvertinti, ar išgali ją pasiimti.
Greitųjų kreditų bumas rodo, kad kasdienių finansų valdymo klausimais, deja, dauguma vis dar mokosi skaityti.
Tokia padėtis, J.Rubaževičiaus nuomone, tik akivaizdžiai parodo, kad ten, kur reikia daugiau finansinių žinių įsigilinti ir suprasti finansų instrumento naudą ir kainą, dauguma žmonių paprasčiausia renkasi lengviausiai prieinamas paslaugas. Tas, kuriomis pasinaudoti yra lengviau, paprasčiau, nesvarbu, kad jų paskirtis yra visai kita. Paprasčiausias pavyzdys – kai ilgalaikis pinigų poreikis sprendžiamas paimant greitąjį kreditą.
„Analogija iš kasdienio gyvenimo būtų tokia. Keliaudamas į kitą miestą, žmogus, užuot pasidomėjęs, kada vyksta autobusas, važiavęs į autobusų stotį ir pirkęs bilietą, tiesiog susistabdo taksi. Aišku patogiau, bet ar tikrai racionalu? Antra vertus, dėl tokios situacijos negali kaltinti taksi, nes šis transportas tiesiog skirtas ne tam tikslui“, – pavyzdį pateikė pašnekovas.
Su greitaisiais kreditais bandoma kovoti įvairiais būdais – pernai buvo smarkiai pažabotos „greitukų“ reklamos, o Lietuvos bankas įvedė kone griežčiausius Europoje vartotojiško skolinimo apribojimus. Tai nulėmė, kad išduotų greitųjų kreditų skaičius jau pirmąjį praėjusių metų pusmetį sumažėjo net 70 proc. Dabar norimos paskolos negauna 6 iš 10 pildančiųjų paraišką, tačiau norinčių „greitų“ pinigų – nemažėja.
Prasti finansinio raštingumo apklausų rezultatai, menkos santaupos ir potraukis greitiesiems kreditams rodo didžiosios dalies lietuvių gebėjimą valdyti savo finansus. Ekonomistai teigia, kad žmogaus finansinis išprusimas nepriklauso nuo jo pajamų – mąstantis žmogus dėlioja savo turimų finansų dėlionę taip, kad gyvenimas būtų komfortabilus. Vis dėlto, dėl menkų finansinių žinių dalis pasirenka geresnį gyvenimą dabar, negalvodami apie rytojų, būtent finansinis neišprusimas „gimdo“ norą gyventi „avansu“.
Pagrindas dedamas vaikystėje
Įpročio gyventi „avansu“ užuomazgos, pasak specialistų, formuojamos šeimoje. „Finansinės elgsenos įgūdžiai formuotis pradeda labai anksti, vaikystėje. Tam paprastai didelę įtaką daro aplinka, kurioje gyvenama – šeima, mokykla. Deja, tiek suaugę ne visada patys turi pakankamai žinių ir tinkamų įgūdžių, kad galėtų juos perduoti savo vaikams, tiek Lietuvos mokyklose ekonomikos pamokų yra per mažai, kad baigęs mokyklą kiekvienas jaunas žmogus galėtų jaustis visiškai pasiruošęs savarankiškam gyvenimui ir visai finansinei atsakomybei, kuri ateina kartu“, – tikino R.Rambynaitė.
J.Rubaževičius atkreipė dėmesį, kad finansinio raštingumo reikėtų mokyti ne tik vaikus, bet nepamiršti nuolat šviestis ir patiems. „Tai yra nenutrūkstamas ir visą gyvenimą trunkantis procesas. Finansinių paslaugų sektorius nuolat kinta dėl technologinės pažangos, didėjančio kompiuterinio raštingumo ir kitų veiksnių, o rinkoje nuolat atsiranda naujų paslaugų ir produktų, su kuriais susipažinus galima gauti naudos ir sumažinti savo išlaidas“, – tikino pašnekovas, pabrėždamas, kad būtent žinios žmogui leidžia įvertinti galimas rizikas.