„Į Klaipėdą atvežiau kelias geras žinias“, - šypsojosi ekspertė. Optimizmo įkvepianti naujiena – Klaipėdoje vidutinis darbo užmokestis ėmė didėti. Antrąjį metų ketvirtį palyginus su pirmuoju matoma, kad užmokestis didėjo maždaug 3 proc. Dabar Klaipėdoje vidutinė alga siekia 1659 Lt. Kaune vidutinė alga – 1525, Vilniuje – 1769 Lt.
„Deja, bedarbių skaičius taip nesikeitė. Tad situacija gerėjo tik tiems, kurie turėjo darbą ir dirba“, - teigė J.Varanauskienė. Didžiausią atlyginimų augimą juto dirbantys farmacijos, kompiuterių, elektronikos pramonėje. Šiems darbuotojams atlygis didėjo daugiau nei dešimtadaliu.
SEB bankas išanalizavo savo klientų investicinius portfelius ir pastebėjo, kad klaipėdiečiai smarkiai išsiskiria iš kitų miestų gyventojų. Uostamiesčio gyventojai kiek kitaip paskirstė savo sukauptą turtą ir žymiai drąsiau investavo į investicinius fondus bei obligacijas. Vilniečiai ir kauniečiai vis dar delsia investuoti į fondus. Tačiau didžioji dalis lietuvių vis dar labiau pasikliauja investuodami į indėlius, kurių palūkanos šiais metais smarkiai kritusios. Skaičiuojama, kad statistinis banko klientas Klaipėdoje į investicinius fondus yra nukreipęs apie tūkstantį Lt., į indėlius – daugiau nei 4 tūkst.
Klaipėdiečiai iš kitų miestų gyventojų išsiskiria ir tuo, kad jiems statistiškai tenka didžiausia paskolų našta. SEB bankas pateikė duomenis, išanalizavęs savo klientų įpročius. Paaiškėjo, kad vienam klaipėdiečiui tenkanti paskolos našta siekia maždaug 21 tūkst. Lt, kai tuo tarpu vilnietis yra skolingas apie 12 tūkst. Lt, kaunietis – 9 tūkst. Lt. Beje, paskolų našta kituose miestuose, pastebima, mažėja žymiai greičiau nei Klaipėdoje.
„Galima daryti išvadą, kad klaipėdiečiai ir sunkmečiu nevengė rizikos ir skolinosi“, - teigė J.Varanauskienė.
Lygindama Lietuvos didmiesčių finansinę situaciją su Baltijos šalimis, ekspertė klaipėdiečius priskyrė į skolas įklimpusiems latviams, vilniečius – iš ekonominės duobės belipantiems estams, kauniečius, panevėžiečius ir šiauliečius – statistiniams lietuviams.
