„Valstiečių“ valdžia nuo pat pradžių kalbėjo, kad reikia atsisakyti valstybei nebūdingų funkcijų ir parduoti kai kurias bendroves.
Turėtų būti privatizuotos po ŽŪM sparnu esančios bendrovės „Panevėžio veislininkystė“, „Kiaulių veislininkystė“, „Lietuvos žirgynas“, „Šeduvos avininkystė“, „Lietuvos veislininkystė“ ir „Šilutės veislininkystė“. Trys iš jų saugo senąsias gyvulininkystės rūšis.
Gruodžio pabaigoje ŽŪM vertinimui pateikė įstatymo projektą, kuriuo nustatomos specialios, tik veislininkystės bendrovių privatizavimui parengtos, sąlygos.
Ministerija norėtų, kad veislininkystės įmonę galėtų pirkti tik kooperatinės bendrovės, kurių narių skaičius nuo visų privatizuojamos bendrovės paslaugų gavėjų yra ne mažesnis kaip 50 procentų.
Jei įstatymo projektui būtų pritarta, už veislininkystės bendrovių akcijas būtų prašoma sumokėti 5 proc. pradinį įnašą, o likusią sumą būtų leidžiama išmokėti per 10 metų lygiomis dalimis.
Iš pirkėjo reikalaujama, kad visą dešimtmetį nepertraukiamai bendrovė vykdytų veiklą ir tiek pat laiko nekeistų jos veiklos pobūdžio.
Finansų ministerija: pažeis lygiateisiškumo principą
Įvertinusi šiuos siūlymus Finansų ministerija pareiškė nuomonę, kad ŽŪM niekaip nepagrindė, kam bendrovių privatizavimą reikia reglamentuoti atskiru įstatymu.
Anot ŽŪM adresuoto ministerijos rašto, siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas neatitinka Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuotos doktrinos, kad valstybės turto perdavimas konstituciškai pateisinamas, kai tai gali duoti didesnę naudą visuomenei ir tuo siekiama patenkinti svarbius visuomenės poreikius.
„O ne konkrečios asmenų grupės – kooperatyvinių bendrovių interesus“, – pastebima Finansų ministerijos rašte.
Jame taip pat teigiama, kad pardavus įmones tik kooperatinėms bendrovėms, būtų pažeistas lygiateisiškumo principas.
Dabar valstybės nekilnojamasis turtas ir jam priskirtas žemės sklypas – jei nekilnojamasis turtas parduodamas kartu su žeme, gali būti parduodamas tik viešajame aukcione.
Privatizavimo įstatymas numato, kad turtas turi būti įvertintas, o ŽŪM siūlo, kad veislininkystės įmonių akcijos būti parduotos už nominalią vertę.
Privatizuojamų veislininkystės bendrovių akcijų nominalioji vertė svyruoja nuo beveik 600 tūkst. eurų iki 1,6 mln. eurų.
Finansų ministerija įsitikinusi, kad šias bendroves reikėtų parduoti vadovaujantis Privatizavimo įstatymu.
„Išskirtinės sąlygos bendrovių veiklos tęstinumui ir veiklos pobūdžio keitimui užtikrinti gali būti numatytos privatizavimo programose bei sutartyse su pirkėju“, – teigiama projekto vertinime.
Paskola tiesiai iš valstybės be užstato ir draudimo
Žemės ūkio rūmų Veislininkystės komitetas taip pat sukritikavo ŽŪM projektą.
Anot komiteto, 10 metų laikotarpis mokėjimui už valstybės turtą yra per ilgas, o lengvatinėmis sąlygomis verslininkystės bendrovės turėtų būti perkamos iš karto, apmokant visą sumą.
„Išsimokėti galima tik iš banko paėmus paskolą, nes valstybė niekad ir niekam bankininkystės paslaugų neteikė, o jei šiuo atveju suteiks, tai bus dvi lengvatos: kaina be aukciono ir paskola tiesiai iš valstybės be užstato ir draudimo. Visa tai sudaro išskirtinumą kitų sandorių atžvilgiu“, – teigiama vertinime.
Žemės ūkio rūmų atstovams taip pat užkliuvo, kad pirkti tokias įmones galės jų klientais 12 mėnesių buvusios bendrovės. Tai esą sudaro sąlygas tapti fiktyviais paslaugų naudotojais, vien tam, kad privatizuotų įmones.
ŽŪM Visuomenės informavimo skyriaus vedėja Božena Zaborovska-Zdanovič atsakyme 15min pabrėžė, kad projektas dar yra tobulinamas atsižvelgiant į pateiktas pastabas. Jų projektui turi ne tik Finansų ministerija ar Žemės ūkio rūmai, bet ir kitos institucijos.
„Bet kuris ūkininkas, besinaudojantis konkrečios veislininkystės bendrovės paslaugomis ir norintis dalyvauti tos bendrovės veikloje, gali tapti besikuriančio kooperatyvo, perimančio bendrovės valdymą, nariu ir dalyvauti privatizuojant veislininkystės bendroves“, – teigiama ministerijos atsakyme.
ŽŪM nuomone, geriausiai užtikrinti tolimesnę bendrovių veiklą gali kooperatyvai, o ne pavieniai ūkininkai, kurie jomis nesinaudoja.
Žemė liks valstybei?
Pradėjus sklisti žiniai apie ŽŪM planus, politikai Seime ėmė svarstyti, kas bus su bendrovių naudojama valstybine žeme – galbūt ji bus parduota kartu su veislininkystės bendrovėmis? Tokiu atveju šios bendrovės galėtų tapti itin gardžiu kąsniu.
Tačiau, anot B. Zaborovskos-Zdanovič, privatizavus valstybei priklausančias veislininkystės bendrovių akcijas, jos nebegalės naudotis joms priskirta valstybine žeme.
15min domėjosi, kiek privatizuojamos įmonės šiuo metu naudoja valstybinės žemės, tačiau į portalo klausimus atsakė tik dvi veislininkystės bendrovės.
Anot „Šeduvos avinininkystės“ administratorės Dianos Putramentienės, „Šeduvos avininkystė“ turi virš 382 ha žemės, ariamos – 365 ha.
„Lietuvos veislininkystės“ atstovai 15min informavo, kad šiuo metu įmonė naudojasi 143 ha žemės plotu.
