Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dėl neskaidrių RVUL pirkimų jau kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT). Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė kalba apie stambaus masto korupciją RVUL vykdant neskaidrius pirkimus ir žada reikalauti atlyginti žalą.
Apeliacinis teismas spalio pabaigoje paliko galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo skelbiama, kad beveik už 4 mln. eurų pirkdama maitinimo paslaugas RVUL pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą. Ligoninė pasirinko brangiausią pasiūlymą, kurio kainos skirtumas nuo kitų siekė net 400 tūkst. eurų. Tokios sumos turėtų stebinti, nes plačiai nuskambėjusioje Šiaulių ligoninės istorijoje bendra STT įtarimų sukėlusių viešųjų pirkimų suma siekė vos 100 tūkst. eurų (4 kartų mažesnė nei šis RVUL pirkimas).
Pažeidė viešųjų pirkimų įstatymą
15min.lt balandžio mėnesį aprašė RVUL vykdytą maitinimo paslaugų pirkimą, kuris sukėlė rimtų įtarimų. Milijoniniame pirkime, kuris vykdytas supaprastinta tvarka, iš trijų pasiūlymų ligoninė pasirinko brangiausią.
Tuo metu ligoninės atstovė tikino, kad jokie įstatymai nebuvo pažeisti, ir apgailestavo, kad panašių pasiūlymų už žymiai mažesnę kainą pasirinkti tiesiog negalėjo, nes jie neatitiko pirkimo sąlygų.
Pirkimo rezultatai buvo apskųsti teismui. Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą, kad RVUL pasirinkdama UAB „Dussman service“ pirkimo laimėtoja pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą. Tą patį sprendimą spalio 19 d. patvirtino Apeliacinis teismas, kurio sprendimą ligoninės administracija buvo priversta vykdyti.
RVUL neužtikrino sąžiningo visų pirkime dalyvavusių tiekėjų varžymosi, pažeidė proporcingumo ir lygiateisiškumo principus, – teigė D.Kačinskienė.
„Byloje pakako duomenų, kad, vertindama visų konkurso dalyvių pasiūlymus bei spręsdama dėl konkurse dalyvavusios įmonės UAB „Dussmann Service“ pasiūlymo, taip pat pripažindama šį tiekėją laimėjusiu konkursą, RVUL neužtikrino sąžiningo visų pirkime dalyvavusių tiekėjų varžymosi, pažeidė proporcingumo ir lygiateisiškumo principus“, – 15min.lt teigė Apeliacinio teismo teisėja Dalia Kačinskienė.
Pasak jos, prašydama patikslinti pasiūlymus ir gavusi paaiškinimus, vieną tiekėją RVUL iš konkurso pašalino dėl iš esmės pakeisto pasiūlymo, o kitą tiekėją paliko dalyvauti konkurse ir vėliau pripažino konkurso laimėtoju, nors pastaroji bendrovė savo paaiškinimuose taip pat iš esmės keitė pasiūlymus.
Sprendimas pripažinti konkurso laimėtoja UAB „Dussmann Service“ nebuvo nei teisingas, nei pagrįstas. Ligoninės administracija privalėjo visiems konkurso dalyviams taikyti vienodas taisykles.
„Sprendimas pripažinti konkurso laimėtoja UAB „Dussmann Service“ nebuvo nei teisingas, nei pagrįstas. Ligoninės administracija privalėjo visiems konkurso dalyviams taikyti vienodas taisykles ir lygiai taip pat atmesti UAB „Dussmann Service“ pasiūlymą kaip neatitinkantį konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų“, – minėjo teisėja.
Lietuvos Apeliacinis teismas ne tik palaikė pirmosios instancijos teismo poziciją, jog šio viešojo pirkimo procedūros buvo ydingos, bet ir savo iniciatyva pripažino negaliojančia ligoninės administracijos ir UAB „Dussmann Service“ 2015 m. liepos mėn. sudarytą laikiną viešojo pirkimo sutartį.
„Šią sutartį ligoninė sudarė nedelsiant po pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo, nepaisydama teismo jau konstatuoto fakto apie nepagrįstą šios įmonės pripažinimą laimėtoju bei nelaukdama Apeliacinio teismo sprendimo. Įvardinti trūkumai gali būti ištaisyti vieninteliu būdu – surengiant naują viešą konkursą dėl ligonių maitinimo paslaugų pirkimo, kaip tai numato Viešojo pirkimo įstatymas“, – nurodė D.Kačinskienė.
Kreipėsi į STT
RVUL atvejį aš įvardinčiau kaip tikrą pažeidimą ir tai tikrai panašu į stambaus masto korupciją. Mes matėme tuos viešųjų pirkimų dokumentus. Sudarę komisiją vykome į ligoninę, žiūrėjome, koks tas maitinimas, galėjome palyginti su tuo, kuris buvo, – teigė R.Šalaševičiūtė.
Net po to, kai Vilniaus apygardos teismas nustatė įstatymo pažeidimą ir žinodama, kad dvi bendrovės siūlė gerokai mažesnę kainą, RVUL administracija nutarė pasirašyti sutartį su brangiausią pasiūlymą teikusia įmone, o ligoninei kelius pirkti pigiau atvėręs teismo sprendimas buvo apskųstas.
RVUL vadovo neperkalbėjo net sveikatos apsaugos ministrė, kuri po šio teismo sprendimo primygtinai siūlė nutraukti ligoninei nenaudingą sutartį ir rengti naują pirkimą. A.Pamerneckas ministrę užtikrino, kad pirkimu rūpinasi itin stiprūs teisininkai, todėl nerimauti nėra ko. Kaip šie „stiprūs“ teisininkai nepastebėjo akivaizdaus piktnaudžiavimo, kurį jau konstatavo dviejų instancijų teismai, lieka tik stebėtis.
„RVUL atvejį aš įvardinčiau kaip tikrą pažeidimą ir tai panašu į tikrą korupciją. Mes matėme tuos viešųjų pirkimų dokumentus. Sudarę komisiją vykome į ligoninę, žiūrėjome, koks tas maitinimas, lyginome su tuo, kuris buvo.
Dar rugpjūčio mėnesį kreipėmės į STT dėl RVUL vykdytų maitinimo ir medicininės įrangos pirkimų, – teigė ministrė.
Dėl RVUL dar rugpjūčio mėnesį kreipėmės į STT. Kreipėmės būtent dėl maitinimo paslaugų pirkimo, taip pat dėl medicininės įrangos pirkimo, nes mums atrodė, kad šie pirkimai vykdomi neskaidriai.
RVUL direktorių po pirmojo teismo aš buvau pasikvietusi. Dabar kapsi pinigai dar didesni. Sakiau jam, kad jeigu bus pralaimėtas Apeliacinis teismas, tai ligoninei padarytą žalą reikės atlyginti“, – teigė R.Šalaševičiūtė.
Atsakomybė kris pavaldiniams?
Darbo kodeksas aiškiai numato, kad už padarytą žalą atsako įstaigos vadovas arba tie darbuotojai, dėl kurių kaltės ši žala atsirado. Vadovo atsakomybė taip pat reglamentuota Viešųjų įstaigų įstatyme.
Visų Lietuvos ligoninių statusas yra viešosios įstaigos, todėl jų darbuotojų darbo santykius reglamentuoja Darbo kodeksas, o ne griežtesni valstybės tarnybos įstatymai.
Darbo kodekse numatyta, kad už padarytą žalą atsako įstaigos vadovas arba tie darbuotojai, dėl kurių kaltės ši žala atsirado. Ligoninių vadovų atsakomybė taip pat reglamentuota Viešųjų įstaigų įstatyme.
„Šioje situacijoje pirmiausia veiksmų turi imtis įstaigos vadovas. Taip, aš kaip ministrė priimu ir atleidžiu iš darbo ligoninių vadovus, tačiau pavaduotojus ir visus kitus darbuotojus priima ir atleidžia jau pats vadovas. Jeigu jis nustatys, kad neskaidriai dirbo komisija, turės spręsti jos atsakomybės klausimą ir siekti, kad būtų atlyginta žala.
Taip pat mes prašysime raštu paaiškinti visas komisijos darbo aplinkybes, pateikti dokumentus ir aiškinsimės, koks vadovo indėlis“, – sakė ministrė.
Labiausiai padeda viešumas
Glaudžiai bendradarbiaujame su STT. Yra antikorupcinių priemonių planai. Dirba Korupcijos prevencijos skyrius, – teigė pašnekovė.
R.Šalaševičiūtė teigė, kad korupcijos ir neskaidrių viešųjų pirkimų skandalų padėtų išvengti pirkimai per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO):
„Mes labai glaudžiai bendradarbiaujame su STT. Yra antikorupcinių priemonių planai. Dirba mūsų Korupcijos prevencijos skyrius.
Rengėme gydymo įstaigų vadovų ir viešųjų pirkimų komisijų pirmininkų susitikimą su Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) specialistais. Norėjome atkreipti dėmesį į dažniausiai pasitaikančius pažeidimus.
Per viešuosius pirkimus mes perkame vaistus, medicinos priemones, brangią įrangą. Įstaigos perka maitinimo ir kitas paslaugas, vykdo statybos ir remonto darbus. Siekiame, kad pirkimai, kiek tai įmanoma, būtų vykdomi per CPO. Tada nuperkame ir pigiau, ir patys pirkimai būna daug skaidresni.“
Pasak ministrės, korupcija yra ne tik vokeliai, bet ir gydytojų nurodymai pacientams patiems nusipirkti vaistų bei kiti pažeidimai. Tiek gyventojų, tiek ir pačių medicinos darbuotojų tolerancija korupcijai mažėja, o skaidrumą geriausiai garantuoja vešumas.
„Viena efektyviausių priemonių tokiais atvejais yra viešumas. Yra net ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme labai aiškiai pasakyta, kad gydymo įstaigos turi užtikrinti viešumą. Jis labai padeda užtikrinti skaidrumą“, – minėjo R.Šalaševičiūtė.
Aiškinsis ir VPT
Maitinimo paslaugų pirkimai – problemiška sritis, dėl jos VPT sulaukia daug skundų, – teigė D.Vilytė.
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovė Diana Vilytė 15min.lt sakė, kad RVUL vadovai turės pateikti paaiškinimus dėl abejotinų viešųjų pirkimų. Tiek Vilniaus apygardos, tiek Apeliacinis teismai jau nustatė Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimą, tačiau tarnyba vykstant teismams atskiro tyrimo atlikti negalėjo.
„VPT kreipsis į RVUL, prašydama paaiškinti, kokiu pagrindu ir pagal kokią sutartį šiuo metu yra maitinami ligoniai. Maitinimo paslaugų pirkimai – problemiška sritis, dėl jos VPT sulaukia daug skundų.
Stebime situaciją ir matome, kad Lietuvoje pirkimus laimi trys įmonės. Viešųjų pirkimų tarnyba ruošia Maitinimo paslaugų pirkimo rekomendacijas, kurias pristatysime 2016 metų pradžioje. Tikimės, kad tai palengvins pirkimų organizavimą perkančiosioms organizacijoms”, – nurodė D.Vilytė.
Tarnyba dėl RVUL 2014-2015 metais gavo 6 pretenzijas. 4 iš jų buvo būtent dėl Ligonių dietinio maitinimo paslaugų.
2014–2015 metais Tarnyba gavo 73 pretenzijas dėl galimų Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų gydymo įstaigoms vykdant viešuosius pirkimus. Iš jų 43 pretenzijos gautos 2015 metais. Dažniausiai skųstasi dėl Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų.
VPT 2014–2015 metais pažeidimus nustatė Vilniaus, Anykščių, Radviliškio, Palangos, Klaipėdos, Šiaulių gydymo įstaigose.
Užstrigusi plokštelė
15min.lt ne kartą kreipėsi į RVUL vadovą A.Pamernecką prašydamas atsakyti į klausimus ir išsklaidyti abejones, dėl neskaidrių viešųjų pirkimų, tačiau viešai prabilti ligoninės direktorius taip ir nesiryžo.
Portalas 15min.lt ne kartą kreipėsi į RVUL vadovą A.Pamernecką prašydamas atsakyti į klausimus ir viešai išsklaidyti abejones dėl neskaidrių viešųjų pirkimų. Taip pat ne kartą buvo kreiptasi ir į RVUL direktoriaus patarėją Rimvydą Toločką, kuris kartu užima ligoninės Antikorupcinės tarnybos vyresniojo specialisto pareigas. Nei vienas iš jų bendrauti su 15min.lt nesutiko.
Vietoje to, RVUL atstovės ryšiams su visuomene Agnės Žemaitytės-Ignatavičienės siunčiamuose paaiškinimuose buvo nuolat kartojama, kad RVUL griežtai laikosi viešųjų pirkimų procedūrų.
Tiek Vilniaus apygardos, tiek Apeliaciniam teismams patvirtinus, kad RVUL nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo, elgėsi nesąžiningai, pažeidė proporcingumo ir lygiateisiškumo principus, A.Žemaitytė-Ignatavičienė atsiuntė dar vieną raštą, kuriame apgailestaujama, jog 15min.lt užduoti klausimai kartojasi, ir dar kartą išdėstė:
„Ligoninė dirba vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymu ir kitais teisės aktais, todėl priežasčių, kurios priverstų pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymą, organizuojant ir vykdant Pacientų dietinio maitinimo paslaugų pirkimą, nėra.
Ligoninė daugiau nei pusę metų vykstant teismų procesams mokėjo didžiausią kainą privačiai įmonei, kurią pasirinko pažeisdama įstatymus.
Ligoninė, vykdydama viešuosius pirkimus, išskirtinai vadovaujasi Viešųjų pirkimų įstatyme numatytais principais bei viešuoju interesu ir niekuomet neproteguoja nė vieno tiekėjo. “
Atkakliai kartojami A.Žemaitytės-Ignatavičienės teiginiai prieštarauja teismų sprendimams, kuriais konstatuota, kad vykdant pirkimą įstatymų nebuvo laikomasi. Atsakymuose taip pat nėra įvardintas nei vienas asmuo, kuriam buvo ar bus taikoma drausminė atsakomybė už teisės aktų pažeidimus, nors nuo Apeliacinio teismo sprendimo jau praėjo daugiau nei mėnuo.
Juose taip pat užsimenama, kad „vykdant pirkimą žala valstybei padaryta nebuvo, nes teismas patvirtino RVUL viešųjų pirkimų komisijos sprendimą, kad žemesnę pasiūlymo kainą pateikę tiekėjai neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.“
Ligoninė daugiau nei pusę metų vykstant teismų procesams mokėjo didžiausią kainą privačiai įmonei, kurią pasirinko pažeisdama įstatymus. Ji privalėjo nedelsiant rengti pakartotinį pirkimą. Klausimas, kodėl tai nebuvo padaryta, lieka neatsakytas iki šiol. Galima tik tikėtis, jog į jį atsakys jau pradėti tyrimai. Žala valstybei akivaizdi ir jeigu ne teismų sprendimai, sustabdę neteisėtą sutartį, ji būtų dar didesnė.
Laiško pabaigoje ligoninės atstovė pridūrė, kad šiuo metu jau yra įvykdytas naujas pacientų dietinio maitinimo paslaugų pirkimas ir nustatytas laimėtojas, su kuriuo artimiausiu metu planuojama pasirašyti sutartį. Kokia sutarties kaina ir kuri įmonė laimėjo, A.Žemaitytė-Ignatavičienė nepatikslino.
