Fluorescencinės lempos: taupysime sveikatos sąskaita

Taip siekiama kovoti su klimato kaita ir sumažinti anglies dvideginio emisijas. Teigiama, kad energiją taupanti lemputė per savo veikimo laikotarpį gali sutaupyti iki 60 eurų bei 400 kg sumažinti anglies dvideginio, išskiriamo į gamtą, kiekį. Tačiau naujausi mokslininkų tyrimai rodo, kad taupydami pinigus ir tausodami gamtą galime stipriai pakenkti savo sveikatai.

Gali sukelti mirtiną ligą

Teigiama, kad lemputėse esantis gyvsidabris skleidžia žmogaus sveikatai pavojingus ultravioletinius spindulius. Didžiosios Britanijos dermatologų asociacijos mokslininkai nustatė, jog naujos kartos lemputės yra kenksmingos. Jos gali sukelti odos vėžį, taip pat migreną, galvos svaigimą žmonėms, kenčiantiems dėl epilepsijos ir kitų ligų. Fluorescencinės lemputės spinduliuoja daugiau šviesos, todėl nuo jų visų pirma gali nukentėti žmonės, kurių odos jautrumas šviesai yra padidėjęs. O tokių, kurie itin jautrūs ultravioletiniams spinduliams, šiais laikais jau skaičiuojami dešimtimis tūkstančių.

Didžiosios Britanijos dermatologų asociacijos mokslininkai nustatė, jog naujos kartos lemputės yra kenksmingos. Jos gali sukelti odos vėžį, taip pat migreną, galvos svaigimą žmonėms, kenčiantiems dėl epilepsijos ir kitų ligų.Labdaros organizacijos „Spectrum“, kuri padeda žmonėms, kenčiantiems dėl odos jautrumo šviesai, skaičiavimais, 340 tūkstančių britų nukentės nustojus vartoti tradicines lemputes. Didžiosios Britanijos sveikatos apsaugos agentūra perspėjo žmones, kad nenaudotų tokių lempučių stalinėms lempoms, kuriomis pasišviečiama skaitant.

Lietuvoje apie pavojų kalbama tyliai

Lietuvos mokslininkai fluorescencinių lempučių poveikio žmogaus sveikatai dar netyrinėjo. Fizikos instituto mokslinė sekretorė dr. Rūta Druteikienė sakė, kad tokių tyrimų dar nebuvo daroma ir tai netgi neįtraukta į artimiausius instituto planus.

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedros doc. dr. Vilhelmas Urba prieš pusmetį viename straipsnyje sakė: „Manau, nuo šių lempų niekas neapaks. Paprastai šviesa tiesiai į akis nepatenka, o atsispindi nuo stalo, knygos ar sąsiuvinio. Tuomet mes gauname tik apie dešimtąją dalį išspinduliuotų ultravioletinių spindulių.“ Jis pripažino, kad net laboratorijoje specialias, daug gyvsidabrio turinčias lempas, naudoja ribotai. Nes ultravioletiniai spinduliai veikia ne tik regėjimą, bet ir gamina ozoną. „Nedidelis jo kiekis žmogui naudingas, tačiau ilgai būti tokiame ore negalima“, – sakė jis.

Dabar V.Urba sako nebūtų toks kategoriškas. „Reikia daryti tyrimus, nes dar niekas nėra aišku. Mes tokių tyrimų atlikti neturime sąlygų. Kažkas turi būti įpareigoti tuo užsiimti“, – sakė V.Urba naujienų portalui 15min.lt. Docentas nori tikėti, kad Europos Komisija, prieš nuspręsdama pereiti prie elektrą taupančių lempų, tinkamai ištyrė jų žalos mastą.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro vyriausiasis specialistas Mindaugas Češulis sako, kad naujųjų lempų trūkumai nesibaigia vien poveikiu sveikatai: „Spektrinis fluorescencinės lempos šviesos pasiskirstymas yra nevienodas, taigi įvairūs paviršiai ir spalvos gali atrodyti visiškai kitaip nei dienos šviesoje. Be to, visa galia fluorescencinės lempos įsižiebia ne iš karto, todėl patalpa kurį laiką būna nepakankamai apšviesta.“ Dar viena problema – šių lempučių utilizavimas. Dėl jose esančių pavojingų medžiagų išmesti į bendrą šiukšlių konteinerį negalima, o tai vartotojams sukelia  keblumų.

Kalbinti akių ligų specialistai kol kas jokios oficialios informacijos apie fluorescencinių lempų poveikį regai neturi, tačiau pripažįsta, kad pacientai neretai skundžiasi jų šviesos sukeltu ašarojimu, akių jautrumu, galvos skausmu.