Antradienį priimta nutartimi konstatuota, kad L.Samuolis nepagrįstai kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu, turėdamas tikslą nuginčyti FNTT išvadą baudžiamojoje byloje.
Teismas konstatavo, kad civilinė byla turi būti nutraukiama kaip nenagrinėtina civilinio proceso tvarka, o baudžiamojoje byloje kilęs ginčas dėl surašytos specialisto išvados turi būti nagrinėjamas baudžiamojo proceso tvarka.
Anksčiau pernai spalį apylinkės teismas konstatavo, kad šis klausimas negali būti nagrinėjamas civiline tvarka, nes FNTT eksperčių Galinos Kononenko ir Auritos Mikulėnienės pateiktos išvados yra pagrindas kitoje – „Vilniaus energijos“ ir „Litesko“ vadovų baudžiamojoje – byloje, kurioje kaltinamasis yra ir pats L.Samuolis.
„Civilinės bylos išnagrinėjimas sukels ne savarankiškus materialinius teisinius padarinius, o procesinius teisinius padarinius, tai yra bus nuginčytas baudžiamojoje byloje vertinamas rašytinis įrodymas – FNTT specialisto išvada. Tokiu atveju civilinė byla, pradėta pagal ieškovo L.S. ieškinį, turi būti nutraukiama kaip nenagrinėtina civilinio proceso tvarka“, – rašoma teismo nutartyje.
L.Samuolis prašė teismo pripažinti, kad 2012-ųjų lapkritį pateikta FNTT specialisčių G.Kononenko ir A.Mikulėnienės išvada dėl bendrovės „Dalkia Lietuva“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo „yra nepagrįsta“ ir menkina jo dalykinę reputaciją, garbę ir orumą. L.Samuolis taip pat prašė teismo iš specialisčių priteisti 5 tūkst. eurų už garbės ir orumo įžeidimą.
Jo advokatas Jovitas Elzbergas nurodė, kad į teismą kreiptasi „dėl melagingų ir šmeižikiškų“ teiginių specialisčių išvadose. J.Elzbergo teigimu, specialistes, o ne pačią FNTT skųsti teismui nuspręsta, nes „šioje situacijoje veikia ne kas nors abstraktaus, o konkretūs žmonės“.
Reaguodama į šį atvejį, Vidaus reikalų ministerija pasiūlė įteisinti apsaugą ikiteisminio tyrimo tyrėjams, jog apskundus išvadas teismuose atsakyti turėtų ne asmeniškai jie, o jų atstovaujama institucija.
Vilniaus apygardos teisme šiuo metu nagrinėjamoje byloje kaltinimai pateikti Andriui Janukoniui, Jeanui Sacrestui ir L.Samuoliui.
Tyrimo duomenimis, „Vilniaus energija“, pirkdama dujas per „Dalkia Lietuvą“, nepagrįstai išleido beveik 1,48 mln. eurų, padidino šilumos gamybos sąnaudas, o iš vartotojų pareikalavo papildomai sumokėti daugiau nei 290 tūkst. eurų už parduotą šilumą.
„Vilniaus energija“ ir „Litesko“ neigia, kad 2004-2007 metais šilumos vartotojams padarė 637 tūkst. eurų žalos. Pasak įmonių, faktai ir šilumos vartotojų sąskaitos rodo, kad tuo metu įmonės vienašališkai pritaikė daugiau kaip 12,92 mln. eurų vertės nuolaidų.
