Vaizdo įrašas pirmiausia pasirodė vaizdo įrašų platformoje „TikTok“. Čia jis sulaukė beveik 177 tūkst. peržiūrų ir tapo populiariausiu jį paviešinusio vartotojo „govideoprof“ įrašu.
Jau po paros vaizdo įrašo kopijomis imta dalytis socialiniame tinkle „Facebook“. Prie jo sklaidos prisidėjo įvairios „antisisteminės“ grupės ir tokie asmenys, kaip Antanas Kandrotas-Celofanas.
Kiek ilgiau nei minutę trunkančiame vaizdo įraše savo veido nerodantis ir nieko nekalbantis asmuo mėlynu rašikliu rinkimų biuletenyje kryžiukais pažymi trijų partijų pavadinimus. Po to jis užžiebia žiebtuvėlį, liepsna pavedžioja kitoje biuletenio pusėje, o žymėjimai per kelias akimirkas išnyksta be pėdsakų.
Vaizdo įrašo autorius antrą kartą pakartoja visą procesą, pažymėdamas dviejų kitų partijų pavadinimus. Rezultatas tas pats – žiebtuvėlio liepsna panaikina žymėjimo kryželius ir biuletenis tampa švarus.
Vaizdo įrašas platformoje „TikTok“ palydimas grotažymėmis #rinkimai #rinkimai2024 #balsavimas #biuleteniai #klastojimas, o ekrane demonstruojamas užrašas „rinkimai Ha Ha Ha“, taip akivaizdžiai kurstant nepasitikėjimą rinkimų organizavimo skaidrumu.
Antanas Kandrotas feisbuke prideda savo patarimą: „Balsuokit tik savo rašikliu. Tik tada jūsų balsas išliks jūsų.“
Vaizdo įrašo autorius savo „eksperimentui“ naudoja pavyzdinį rinkimų biuletenį, į kurį įtrauktos neegzistuojančios partijos: Pušies kankorėžio partija ar Maumedžio spyglio partija. Į akis krenta, kad tai dar per 2008 metų Seimo rinkimus naudotas pavyzdinis biuletenis
Galima būtų daryti prielaidą, kad tai prieš kelioliką metų darytas įrašas, vėl išplaukęs į viešumą prieš šių metų rinkimus, tačiau ankstesnių jo kopijų paieškos priemonėmis internete aptikti nepavyko, o 2008 metų Seimo rinkimų biuletenio pavyzdį ir dabar galima rasti Vyriausiosios rinkimų komisijos tinklalapyje ir jį parsisiųsti. Tad tikėtina, kad vaizdo įrašas susuktas būtent prieš šių metų rinkimų maratoną.
Vis dėlto vaizdo įrašo, kuriame skatinamos abejonės, kad rinkimų organizatoriai balsuotojams gali pakišti tokius rašiklius, idėja nėra originali.
Prieš porą metų tose pačiose „TikTok“ ir „Facebook“ platformose buvo dalijamasi kitu vaizdo įrašu, kuriame rusiškai kalbantys ir gausiai necenzūrinę leksiką vartojantys vyrai demonstruoja, kaip žiebtuvėliu panaikinamas ant popieriaus lapo padėtas parašas.
„Būkite atidūs per rinkimus. Štai rašiklis, kuriuos visiems dalins“, – teigia vaizdo įrašo kūrėjai ir ragina visus į balsavimo apylinkes atsinešti savo rašiklius.
Kad tokie įspėjimai nėra be pagrindo, liudija mažiausiai keli dokumentuoti atvejai, nutikę per rinkimus Rusijoje ir Ukrainoje. Štai per 2021 metų Valstybės dūmos rinkimus Rusijoje „Current Time“ žurnalistai tokių rašiklių naudojimą užfiksavo vienoje rinkimų apylinkėje Chimkų mieste, Maskvos srityje. Čia, pasak liudytojų, juos išdalijo pats apylinkės komisijos pirmininkas. Vėliau jis tvirtino nieko nežinąs, o rašiklių atsiradimą apylinkėje pavadino provokacija.
Dar anksčiau analogiškas atvejis buvo užfiksuotas per 2012 metų rinkimus į Aukščiausiąją Radą Ukrainoje. Rašikliai su išnykstančiu rašalu buvo naudoti mažiausiai vienoje rinkimų apylinkėje Odesoje. Odesos srityje per tuos rinkimus laimėjo prorusiška Regionų partija, surinkusi daugiausiai balsų ir visoje Ukrainoje.
„Stebuklingų“ rašiklių panaudojimo atvejų pasitaiko ne tik klastojant rinkimų rezultatus.
„Laisvės radijas“ prieš ketverius metus paviešino istoriją, kaip Maskvos Čeriomuškų rajone buvo išaiškintas komunalinių tarnybų dokumentų klastojimas. Vienos įmonės atlikto kapitalinio remonto darbų priėmimo-perdavimo akte sutarties suma buvo įrašyta išnykstančiu rašalu, taip paliekant galimybę vėliau ją be pėdsakų pataisyti. Reportaže tvirtinta, kad tai ne pirmas toks dokumentų klastojimo atvejis.
Kaip vyksta tokie „stebuklai“? Labai paprastai. Reikalingas rašiklis su termochrominiu rašalu. Pirmoji tokius rašiklius 2006 metais pradėjo gaminti japonų kompanija „Pilot Corporation“. Dabar įvairių spalvų rašiklius su termochrominiu rašalu gamina daugybė įmonių visame pasaulyje.
Šio rašiklio veikimo principas yra toks, kad specialus rašalas ties tam tikra temperatūra ima „tirpti“ ir tampa bespalvis. Pavyzdžiui, ties 65 °C temperatūra. Kai kurie tokie rašalai turi savybę sugrįžti į pradinę būseną, tai yra vėl pasidaryti matomi, pašaldžius juos iki, sakykime, -10 °C temperatūros.
Kad būtų pasiekta temperatūra, ties kuria rašalas ima nykti, pakanka užrašą patrinti trintuku, esančiu rašiklio gale. Trintis į popierių ar kitą medžiagą, ant kurios yra užrašas, sugeneruoja pakankamą kiekį šilumos tame taške, kad rašalo savybės imtų keistis. Vaizdo įrašuose dėl didesnio efekto paprastai panaudojama žiebtuvėlio liepsna. Tada rašalo išnykimas atrodo mistiškesnis ir labiau konspiratyvus.
Įsigyti tokio tipo rašiklį nėra jokia problema. Lietuvoje kai kurie tokie rašikliai nekainuoja nė euro, tad galite jų veikimą išbandyti namuose. Klausimas, ar gali tokie rašikliai atsirasti rinkimų apylinkių balsavimo kabinose ir būti panaudoti rinkimų rezultatų klastojimui?
Kaip naujienų portalui 15min paaiškino Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė, Lietuvoje rašiklius perka savivaldybių rinkimų komisijos ir išdalina rinkimų komisijoms. Rinkėjai biuletenius gali žymėti tiek balsavimo kabinose esančiais rašikliais, tiek savo asmeniniais.
Galimybė aukščiau aprašytu būdu falsifikuoti rinkėjų valią minimalizuojama tuo, kad rinkimų komisijose dirba įvairių politinių partijų, kurios tarpusavyje konkuruoja, atstovai. Taip pat balsavimo ir balsų skaičiavimo procesus gali stebėti rinkimų stebėtojai.
„Taigi, tiek komisijos nariai vienas kitą prižiūri, tiek ir rinkimų stebėtojai. Taip pat kviečiame ir rinkėjus tapti komisijos nariais. Yra galimybė įsirašyti į komisijos narių rezervą. Paskyrus į komisiją būtų galimybė susipažinti su daugeliu rinkimų procesų“, – sakoma VRK atsiųstame komentare.
Galimybė skaičiuojant balsus kaip nors pažymėti neužpildytus, bet į balsadėžę įmestus biuletenius arba tokius biuletenius, kurie vis dėlto būtų pažymėti termochrominiu rašikliu, eliminuojama tuo, kad balsų skaičiavimo metu ant komisijos stalo negali būti jokių rašymo priemonių, išskyrus pieštukus. Pieštukais, kuriuos galima nutrinti, pažymėti biuleteniai negalioja.
Jeigu rinkėjas vis dėlto nepasitiki rinkimų komisijų darbo skaidrumu, jis iš tiesų gali į balsavimo kabiną atsinešti savo patikrintą rašiklį. Įprastiniai šratinukai tokiomis savybėmis, kaip termochrominiai rašikliai, nepasižymi – galite kiek norėdami kaitinti popierių, bet užrašas neišnyks.
„Rinkėjai visada gali patys proaktyviai imtis veiksmų. Pavyzdžiui, jie tikrai gali atsinešt savo rašiklį. 2020 m. COVID-19 pandemijos metu VRK netgi kvietė rinkėjus atsinešti savo rašiklį“, – sako L.Petronienė.
Anot jos, jeigu rinkėją apima abejonės ir jis nori patikrinti rašiklių rašalo „išliekamumą“, pilietis gali ką nors pabraukyti ar pasirašyti ant savo lapelio, o išėjęs iš balsavimo kabinos patikrinti norimais būdais.
„Rinkimuose patys svarbiausi yra rinkėjai, jų aktyvumas (dalyvavimas) ir jų pasitikėjimas rinkimais, rinkimų procesu. Todėl rinkimų procesu skatinanti nepasitikėti informacija yra žalinga. Dauguma valstybių susiduria su neteisingos, rinkėjų nepasitikėjimą skatinančios informacijos sklaida ir būtų keista, jei Lietuva būtų išskirtinė“, – platinamą vaizdo įrašą įvertino VRK.
Tomas Kačiukevičius, rinkimus stebinčios visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ biuro atstovas taip pat tikina, kad tokiu būdu klastoti rinkimų rezultatus Lietuvoje būtų itin sudėtinga, kadangi balsų skaičiavimo procesą stebi konkuruojančių partijų atstovai ir nepriklausomi stebėtojai, tad įvairios manipuliacijos su žiebtuvėliais ar trintukais neliktų nepamatytos.
„Bent jau per penkerių pastarųjų metų praktiką, kiek prisimenu, tokių atvejų per rinkimus Lietuvoje užfiksuota nebuvo“, – tvirtina T.Kačiukevičius.
Jis taip pat pritaria VRK pasiūlymui, kad abejonių turintys balsuotojai visada gali į balsavimo kabiną neštis savo rašiklį ir juo pažymėti savo pasirinkimą.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Kai kurių šalių neskaidrių rinkimų praktikoje yra užfiksuota atvejų, kai biuleteniai klastoti panaudojant rašiklius su termochrominiu rašalu, tačiau Lietuvoje tokių atvejų nėra buvę, o rinkimų ir balsų skaičiavimo procedūros tokio klastojimo galimybę sumažina iki minimumo. Kiekvienas rinkėjas iš tiesų turi teisę biuletenius žymėti savo atsineštu rašikliu.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
