Skelbiama, kad ant tilto, kuris yra pritaikytas sunkiajai technikai, pastatyti vadinamieji „drakono dantys“, bus gręžiamos ertmės ir sukištos metalo sijos.
„Matote, nors mes ir labai darbštūs, planuojame pagal resursus ir galimybes tuo metu, planas yra sudėliotas į ateitį. (...) Turint omenyje, kad visa fortifikacija yra susijusi su dengimu ugnimi, tas priešo pristabdymas leistų jį naikinti“, – LNK Žinioms sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Šis tiltas per Nemuną Rusijos iniciatyva pastatytas prieš dešimt metų, prieigos sutvarkytos prieš trejus metus.
Rugsėjo pradžioje Panemunės pasienio kontrolės punkte Pagėgiuose įtvirtinimai pastatyti ant Panemunės (Karalienės Luizės) tilto.
Liepos pabaigoje Vyriausybė pritarė dalies kontrmobilumo priemonių įgyvendinimui, tarp jų – parkų steigimui, kliūtims keliuose, medžių ruožams, melioracijos griovių atstatymui, konstrukcijų sprogmenims po tiltais įrengimas.
Planuojama iki kitų metų balandžio 1-osios įrengti kontrmobilumo priemonių parkus Lietuvos kariuomenės nustatytose vietose, esančiose prie sienos su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi.
Kaip rugpjūtį sakė L. Kasčiūnas, šios priemonės didins atgrasomąjį ir gynybinį valstybės potencialą, šalies sienų su Rusija bei Baltarusija saugumą.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, kontrmobilumo inžinerinėms priemonėms įsigyti šiemet kariuomenei numatyta skirti 8 mln. eurų, kitoms institucijoms – 2,4 mln. eurų.
Kliūtys, anot kariuomenės atstovų, yra veiksmingiausios, kai jos įrengiamos kartu su minomis. Šioms įsigyti bus skiriama daugiausia lėšų, su minomis kontrmobilumo parkams įrengti per dešimtmetį gali reikėti apie 600 mln. eurų.