15min.lt primena, kad planai Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) statyti elektrinę sulaukė nemažo vietos gyventojų nepasitenkinimo, kurį aktyviai remia Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas. Karmėlavos, Ramučių ir Narėpų gyventojai baiminasi, kad planuojama buitinių ir pramoninių atliekų deginimo gamykla pavers šalia įsikūrusias bendruomenes sunkiosios pramonės įkaitais.
„Nors Kauno LEZ teritorija buvo planuojama logistikos objektams, ji tampa sunkiosios pramonės zona. Šalia gyvenviečių jau turime „ViaCon Baltic Pipe“ poplipropileno vamzdžių gamyklą, „Finnfoam“ izoliacinių plokščių fabriką. Akivaizdu, kad pastačius gigantišką šiukšlių deginimo fabriką suminė tarša, sukeliama pramonės objektų ir būsimų sunkiojo transporto srautų, taps nepakeliama gyventojams“, – nerimauja Karmėlavos seniūnijos bendruomenės centro „Židinys“ pirmininkas Raimundas Jokimčius. Gyventojai priešinosi ir Klaipėdos LEZ statomai „Fortum“ jėgainei.
„Fortum Heat Lietuva“ vadovai žmones ramina – aplinka teršiama tikrai nebus.
Atitiks naujus aplinkosaugos reikalavimus
Bendrovė skelbia, kad planuojama statyti jėgainė per metus galėtų pagaminti nuo 500 iki 760 GWh šiluminės energijos ir konkurencingomis sąlygomis tiekti ją į Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo rinką. Jėgainė veiktų visus metus ir užtikrintų Kauno miesto ir Kauno rajono vartotojams patikimą šilumos tiekimą už konkurencingą kainą. Be to jėgainė būtų pajėgi per metus pagaminti 154–292 GWh elektros energijos ir tiekti ją į skirstomuosius tinklus.
Teigiama, kad ši jėgainė bus pirmasis šilumos gamybos įrenginys Kauno regione, kuris atitiks naujuosius ES aplinkosaugos reikalavimus, įsigaliosiančius 2016 m.
Naudos vietinius išteklius
„Fortum Heat Lietuva“ generalinio direktoriaus Vitalijaus Žutos teigimu, „Fortum“ planai visiškai atitinka Lietuvos nacionalinę energetikos strategiją, tai leistų sumažinti šilumos kainas ir atsikratyti priklausomybės nuo importuojamų gamtinių dujų.
„Lietuvos nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta iki 2012 m. pastatyti ne mažiau 15MW elektrinės ir 50MW šilumos galios kogeneracinę elektrinę Kaune, naudosiančią netinkamas perdirbti energetinę vertę turinčias komunalines ir kitas atliekas. Mūsų įmonė pasiryžusi investuoti ir pritaikyti savo ilgametę socialiai atsakingą patirtį Kauno mieste ir padėti pasiekti, kad Kaunas taptų vienu švariausių Europos miestų, efektyviai panaudojančiu visus vietinius išteklius“, – pažymi V.Žuta.
Šiuo metu Kauno miesto centralizuoto šilumos gamybos sistemoje daugiau nei 90 proc. sunaudojamo kuro sudaro gamtinės dujos, o apie 65 proc. galutinės šilumos kainos sudaro kuro kaina, todėl gamtinių dujų kainos pokyčiai ženkliai lemia šilumos ūkio perspektyvinę plėtrą.
Keturi variantai
Parengtame ir visuomenei pristatytame plėtros plane buvo atlikta energetikos strategijos bei teisinės situacijos apžvalga, technologinių poreikių analizė, parengti koncepciniai sprendiniai, atliktas jų finansinis-ekonominis vertinimas bei multikriterinė analizė.
Įvertinus Lietuvos nacionalinėje energetikos strategijoje ir kituose nacionalinės bei ES teisės aktuose išskirtus energetikos tikslus ir reikalavimus, Lietuvos energetikos sektoriaus plėtros galimybes, infrastruktūros ir technologijų panaudojimo alternatyvas, buvo suformuoti keturi galimi naujos kogeneracinės jėgainės statybos Kaune koncepciniai sprendimai:
Nr.1 – 100MW vandens šildymo katilinė (kuras – gamtinės dujos);
Nr. 2 – 84MW kogeneracinė jėgainė su ardynine pakura (kuras – vietiniai ir atsinaujinantys energijos ištekliai). Šiluminė galia 65 MW, elektrinė galia 20 MW;
Nr. 3 – 100MW kogeneracinė jėgainė su ardynine pakura (kuras – vietiniai ir atsinaujinantys energijos ištekliai). Šiluminė galia 78 MW, elektrinė galia 24 MW;
Nr. 4 – 164MW kogeneracinė jėgainė su verdančio sluoksnio pakura (kuras – vietiniai ir atsinaujinantys energijos ištekliai). Šiluminė galia 125 MW, elektrinė galia 48 MW.
Planuojama, kad netinkamos perdirbti, tačiau energetinę vertę turinčios atliekos (kietasis atgautasis kuras – KAK, angl. „Solid Recovered Fuel“ – SRF), būtų pagrindinis jėgainėje naudojamas kuras (apie 60–80 proc.), o likusią dalį sudarytų medienos atliekos, biokuras ir durpės.
90 proc. atliekų – į sąvartynus
Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane savivaldybėms yra nustatyta užduotis – iki 2013 m. perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 50 proc. komunalinių atliekų. Šiuo metu Lietuvoje vidutiniškai apie 90 proc. komunalinių atliekų vis dar šalinama sąvartynuose. Tokia situacija prieštarauja ES direktyvai dėl atliekų.
„Fortum“ teigia, kad Kauno regione pastačius mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius būtų sukurta moderni ir integrali atliekų tvarkymo sistema, leisianti iki 5 kartų sumažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį, įgyvendinant Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane numatytus atliekų tvarkymo uždavinius.
Į Kauno kogeneracinę jėgainę nukreiptas perdirbimui netinkamų, tačiau energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų srautas ne tik reikšmingai prisidėtų sprendžiant atliekų tvarkymo problemas, bet ir prie vietinių ir atsinaujinančių energetikos išteklių panaudojimo šilumos gamyboje, kadangi iki 50 proc. KAK sudaro biomasė, neutrali CO2 emisijų požiūriu.
KAK panaudojimas prisidėtų prie Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių strategijos bei Atsinaujinančių energetikos išteklių įstatymo pagrindinio uždavinio – užtikrinti, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, 2020 m. sudarytų ne mažiau kaip 23 proc., o šilumos gamyboje – ne mažiau 60 proc. įgyvendinimo.
Apie „Fortum“
Suomijos kompanija „Fortum“ veiklą vykdo Šiaurės ir Baltijos šalyse, Rusijoje ir Lenkijoje. Ateityje integruota Europos ir greitai auganti Azijos rinka kompanijai siūlo papildomas augimo galimybes.
2011 m. „Fortum“ pardavimai sudarė 6,2 mlrd. eurų, pelnas – 1,8 mlrd. eurų. „Fortum“ dirba apie 10,8 tūkst. žmonių.
