Pasak įstatymo projekto iniciatoriaus Luko Savicko, pandemijos ir darbo vietų skaitmenizacijos kontekste, svarbu ne tik žengti žingsnį „mokymosi visą gyvenimo“ koncepcijos link, bet ir užtikrinti sklandžią ir greitą bedarbių integraciją į darbo rinką.
„Tik vykdant reguliarų priėmimą į profesinio mokymo programas ir jas organizuojant realioje darbo vietoje, t. y. pameistrystės forma, galima sudaryti sąlygas įgyti konkrečiai darbo vietai reikalingas kompetencijas ir kartu prisidėti prie įmonės pridėtinės vertės kūrimo bei sušvelninti pandemijos pasekmes darbo rinkai. Neformaliojo švietimo ar savišvietos būdais įgytų kompetencijų pripažinimas turi būti lankstus ir greitas, kad asmenys galėtų tęsti turimų kompetencijų tobulinimą ar įgyti atitinkamą kvalifikaciją profesinio mokymosi įstaigose bei kuo greičiau įsilieti į darbo rinką“, – frakcijos pranešime spaudai cituojamas Seimo narys L.Savickas.
Projektu siūloma bedarbiams, registruotiems Užimtumo tarnyboje ir siekiantiems įgyti atitinkamą kvalifikaciją, priėmimą į profesinio mokymo programas vykdytis reguliariai, t. y. ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
Taip pat, teigiama pranešime spaudai, siūloma įtvirtinti formaliojo ir neformaliojo švietimo bei savišvietos būdu įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo tvarką, suteikiant ne tik asmenims, bet ir jų mokymąsi finansuojančioms institucijoms teisę kreiptis į profesinio mokymo įstaigas dėl jų neformaliojo švietimo būdu ar savišvietos būdu įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo.
„Šis kompetencijų vertinimas ir pripažinimas būtų atliekamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, kuri numatytų bendruosius vertinimo principus. Atitinkamai kaip mokymosi programos dalį būtų galima pripažinti ir formaliojo švietimo būdu įgytas kompetencijas. Taip pavyktų užtikrinti siekį kiek įmanoma greičiau kvalifikuoti asmenį bei tinkamai ir racionaliai naudoti finansus, skirtus profesiniam mokymui“, – pažymi L.Savickas.
Lietuvoje 2020 m. buvo 126 tūkstančiai 15–74 metų amžiaus bedarbių. Tai 34 tūkstančiais daugiau nei 2019 m. Šių metų balandžio 1 d. duomenimis, šalyje registruota 259,8 tūkstančiai darbo neturinčių asmenų, t. y. 15 procentų visų šalies darbingo amžiaus gyventojų.
Galutinai Seimas dėl įstatymo pataisų apsispręs po svarstymų Seimo komitetuose, tikėtina, dar šį gruodį.
