Didžiausios parlamentinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė BNS sakė, jog konservatoriai nekeis pozicijos dėl mokamų testų.
TAIP PAT SKAITYKITE: G.Nausėdos veto dėl mokamų testų: valdantieji pasigenda palaikymo, opozicija – džiaugiasi
„Mes liekam prie savo pozicijos, kurią Seimas priėmė balsuodamas prieš kelias savaites. Taip“, – į klausimą, ar sieks atmesti šalies vadovo veto, atsakė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Norint atmesti prezidento veto reikia, kad už grąžintas pataisas balsuotų ne mažiau kaip 71 parlamentaras. Minėtos Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos spalį buvo priimtos 65 parlamentarams buvus „už“, dviem – „prieš“ ir trims susilaikius.
Komentuodama prezidento sprendimą vetuoti pataisas R.Morkūnaitė-Mikulėnienė taip pat teigė, jog iš prezidento lauktų solidarumo siekiant suvaldyti pandemiją, o šiuo atveju šalies vadovas, pasak jos, atliepė dalies visuomenės lūkesčius, bet nepasiūlė, kaip spręsti krizę.
„Matydami komplikuotą situaciją valdant koronavirusą, mes prisiimam atsakomybę imdamiesi įvairių sprendimų, vienas iš jų yra klausimas dėl testų. Norėtųsi, kad valstybės vadovas solidariai dalintųsi naštą, nes atliepti dalį visuomenės yra patogu, bet žiūrint į perspektyvą, kaip suvaldyti pandemiją, nelabai girdžiu kitokių siūlymų iš Prezidentūros, kaip tai padaryti“, – pažymėjo R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Valdančiosios Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas BNS sakė, kad frakcija balsuos, jog veto būtų atmestas.
„Kadangi mes balsavom už pritarimą pataisoms, dabar bandysime balsuoti už veto atmetimą. Matom, kad net prezidentas nesugalvojo ko nors gudraus, kaip reikėtų taisyti. Man priimtina, kai prezidentas ką nors vetuoja pasiūlydamas patobulinti, ir esame priėmę tokių prezidento veto su pataisymas, reikia pripažinti, kad daugeliu atvejų tie pataisymai turi prasmę“, – teigė E.Gentvilas.
Pasak liberalų seniūno, šįkart prezidentas grąžina pataisas be savo pasiūlymų ir taip tik „pademonstruoja poziciją“.
„Šiuo atveju prezidentas pademonstruoja poziciją, atmeta ir tiek, ir mokesčių mokėtojai savo pinigais turės apmokėti testus tiems, kurie rodo visuomenei vidurinį pirštą, kartais sąmoningai, kartais iš kvailumo, kartais įsivaizduodami kažkokius baubus“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Valdančiosios Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė BNS sakė, kad veto atmetimas yra vienas iš galimų variantų, nors frakcija ir valdantieji situacijos dar nėra apsvarstę ir priėmę sprendimo.
„Koks sprendimas ir ką daryti – klausimas turėtų būti prezidentui, nes vetavęs šį Seimo priimtą Vyriausybės sprendimą alternatyvų nepasiūlė. Frakcijoj dar nespėjom detaliai aptarti veiksmų ir koalicijoj juolab, nes ką tik paskelbta. (...) Visi variantai svarstomi, tarp jų ir šis (veto atmetimas)“, – sakė I.Pakarklytė.
Tuo tarpu opozicinė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija paskelbė teigiamai vertinanti prezidento sprendimą grąžinti pataisas dėl mokamų testų nevakcinuotiems darbuotojams.
Socialdemokratai kartu su „darbiečiais“ buvo tarp opozicinių frakcijų, kurios kreipėsi į šalies vadovą su prašymu vetuoti Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas.
LSDP frakcijos seniūno Algirdo Syso teigimu, valdantieji „turėtų susitelkti į pandemijos valdymo strategiją ir taktiką“. Anot socialdemokratų, valstybei nustačius ypatingas saugos sąlygas dėl pandemijos, „svarbu užtikrinti, kad šios sąlygos būtų vienodos visiems piliečiams“.
„Valstybė privalo rūpintis kiekvienu piliečiu, o ne dalį jų bausti. Be to, mūsų Konstitucijos 53 straipsnis aiškiai sako: valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus“, – frakcijos pranešime spaudai cituojamas jos seniūnas Algirdas Sysas.
Prezidentas G.Nausėda trečiadienį vetavo Užkrečiamųjų ligų įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo buvo siūloma įvesti mokamus testus nepasiskiepijusiems darbuotojams.
Šalies vadovo teigimu, įstatyme numatytas reguliavimas gali reikšmingai pabloginti privalomojo sveikatos tikrinimo – testavimo dėl užkrečiamosios COVID-19 ligos – prieinamumą ir žmonių motyvaciją atlikti šiuos tyrimus.
Tai reikšmingai sumažintų privalomai tikrintis sveikatą dėl užkrečiamosios ligos turinčių darbuotojų skaičių ir lemtų pavėluotą COVID-19 ligos diagnostiką ir nekontroliuojamą plitimą, pranešė Prezidentūra.
