Tyrime, kur vertinamos politinės ir pilietinės laisvės, Lietuva surinko 91 tašką iš 100.
Lenkija šiame tyrime gavo 84, Latvija – 87, o Estija – 94 taškus. Lietuvos kaimynės Rusija ir Baltarusija atitinkamai surinko 20 ir 19 taškų.
Lyginant su pernai, Lietuvos įvertinimas „Freedom House“ reitinge nepasikeitė.
„Freedom House“ atstovas Lietuvoje Vytis Jurkonis sako, kad Baltijos šalys tarptautiniame kontekste „vis dar atrodo kaip tam tikra ramybės ir laisvės sala, nors toks įspūdis gali būti apgaulingas“.
„Pirma, reikia pripažinti, jog kuomet dėmesį kausto procesai kaimyninėse valstybėse, natūraliai esame tokie tarsi primiršti pirmūnai“, – sakė jis.
Pasak V.Jurkonio, bandymai riboti žiniasklaidą Lietuvoje pastaraisiais metais yra gana pavojingi signalai, rodantys, kad šis aukštas įvertinimas neturėtų būti savaime suprantamas ar garantuotas kitiems metams.
„Taip, kol kas žiniasklaidos bendruomenė buvo pajėgi atsilaikyti, daugiau mažiau veikė stabdžių atsvarų sistema, bet patys valdžios bandymai riboti žiniasklaidos laisvę yra neraminantys ženklai“, – kalbėjo jis.
V.Jurkonio teigimu, politikų ir visuomenės brandą parodys artėjantys rinkimai, tačiau dabar jau matoma daug susipriešinimo, vieni kitų kaltinimų, kai politinė grupė yra svarbiau už valstybės interesus ar jos žmones.
„Ten kur politikai neturės atsakomybės ir valios spręsti įsisenėjusius klausimus bei problemas, kad ir kaip tai bus nepopuliaru, arba pakišinės valdininkus ar ieškos atpirkimo ožio tik tam, kad vengtų patys priimti sprendimus, savo nišą ras ir išorės veikėjai. Kurti sąmokslo teorijas, akcentuoti atskirtį, pabrėžti elitizmą ar kaltinti mistinį Briuselį visuomet bus patogiau nei patiems prisiimti atsakomybę“, – kalbėjo jis.
Rytų Europos regione taip pat pastebimas nors ir nedidelis, bet šioks toks demokratijos ir laisvės susitraukimas.
Matuojant laisvę pasaulyje tiriamos politinės ir pilietinės laisvės, pradedant rinkimų procesu ir opozicijos teisėmis bei baigiant žiniasklaidos nepriklausomumu ir nevyriausybinių organizacijų veiklos galimybėmis.
V.Jurkonio teigimu, tyrimas rodo, kad paskutinius trylika metų laisvės pasaulyje vis mažėja.
„Tendencija akivaizdi, nors ir nelabai maloni, ir prie tokios situacijos beveik baigiama priprasti“, – kalbėjo jis.
Ataskaita pastebi, kad autoritariniai režimai ir jų praktikos stiprėja, ypač išskiriamas Kinijos ir Rusijos vaidmuo. Savo ruožtu tradicinės demokratijos, susidaro įspūdis, prarado entuziazmą ir ypač pabrėžiamas JAV atsitraukimas nuo demokratijos plėtros darbotvarkės ir juo labiau – laisvės ir demokratijos iššūkiai pačiose valstijose, teigė V.Jurkonis.
Rytų Europos regione taip pat pastebimas nors ir nedidelis, bet šioks toks demokratijos ir laisvės susitraukimas.
„Rytų partnerystės regione nuotaiką kelia Armėnijos šuolis, bet svarstyti, kiek jis tvarus dar gerokai per anksti. Višegrado valstybėms išdalinta po minusiuką kitą, bet bendrai didelės dramos nėra, gal net galima sakyti, jog šiai dienai visi susitaikė su blogiuko Viktoro Orbano vaidmeniu. Deja, kažkada vos ne nauju laisvės švyturiu Europoje buvusi Vengrija nusirito į pusiau laisvų valstybių kategoriją“, – teigia V.Jurkonis.
Reitingo duomenimis, labiausiai demokratiškos šalys išlieka Suomija, Norvegija ir Švedija, surinkusios visus 100 balų.
