Atitinkamą Vyriausybės nutarimo projektą KAM siūlo priimti trečiadienį vyksiančiame ministrų kabineto posėdyje.
„Ekonomiškai nenaudinga remontuoti ir modernizuoti fregatą, kuri yra fiziškai ir technologiškai nusidėvėjusi“, – teigiama nutarimo projektą lydinčiuose dokumentuose.
KAM teigimu, laive sumontuoti ginklai ir ginkluotės elementai bus demontuoti, į apskaitą bus įrašyti taip pat tinkami naudoti įrenginiai bei agregatai. Visa kita taps metalu laužu.
1981 metais Zelenodalsko gamykloje, Rusijoje, pagamintos fregatos likutinė vertė šių metų kovo 1 d. buvo 2 317 309 litai.
Fregata „Žemaitis“ kaip karo laivas nebuvo įregistruotas jūrų laivų registre, o įrašytas į Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų apskaitos registrus.
KAM siūlė laivą perimti Klaipėdos miesto savivaldybei muziejui steigti ir Lietuvos jūrų muziejui. Tačiau šioms institucijoms atsisakius perimti laivą, ministerija parengė nutarimo projektą dėl ilgalaikio turto nurašymo.
Nurašomą „Žemaitį“ pakeis „Flyvefisken“ tipo laivas, kurį Lietuva įsigijo iš Danijos.
2007-aisiais Lietuva nupirko tris daugiafunkcinius patrulinius karo laivus „Flyvefisken“.
„Flyvefisken“ klasės konstrukcija numato galimybę sumontuoti ir išmontuoti laivo modulius, taip keičiant viso laivo paskirtį. Per kelias valandas uoste „Flyvefisken“ tipo laivai gali būti pertvarkyti iš pakrantės apsaugos į valdomų raketų paleidimo laivą arba minininką. Nuo 1989 metų Danijos bendrovėje „Danyard“ pastatyta 14 šio tipo laivų.
Anksčiau pranešta, kad Lietuvos įsigijami laivai pirmagalyje turės greitašaudžius 76 mm „Oto Melara Super Rapid“ pabūklus, laivagalyje – po specialią krano strėlę ir nuleidžiamą katerį.
550 tonų vandentalpos laivai varomi 5,5 tūkstančio arklio galių kombinuota dyzelinė-dujinė „General Electric“ turbina ir du MTU dyzeliniai varikliai, kurių bendras pajėgumas 5,4 tūkstančio arklio galių.
Varomi turbinos, laivai išvysto 30 mazgų (maždaug 55 km/h) greitį, dyzelinių variklių varomi – 20 mazgų (35 km/h) greitį.
