Aljanso lyderiai antradienį sutarė, kad kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir Kyjivas įvykdys keliamas sąlygas.
NATO taip pat nutarė atleisti Ukrainą nuo Narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) vykdymo, įsteigti Aljanso ir Ukrainos tarybą bei patvirtintas ilgalaikės paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms planas.
Kadangi Ukrainai greičiausiai teks ilgai laukti, kol įgyvendins savo siekį tapti NATO nare ir įgyti automatinę Aljanso apsaugą, G-7 šalys trečiadienį pristatė laikiną planą, kuriuo siekiama padėti Ukrainai sukurti kariuomenę, pajėgią apsiginti ir atgrasyti nuo galimo užpuolimo ateityje.
Didžiosios valstybės pareiškė, kad taip pat pasiūlys Ukrainai suteikti skubią karinę ir finansinę pagalbą galimo kito Rusijos ginkluoto užpuolimo atveju.
Vakarų lyderiai vengia duoti Ukrainai pernelyg konkrečių įsipareigojimų dėl būsimos narystės bloke, nes baiminasi, kad tai įtrauks Vakarus į karą su Maskva, tačiau tvirtina norintys parodyti Kremliui, jog jis nesulauks susilpnėsiančios paramos Kyjivui.
Sulaukęs G-7 garantijų dėl paramos Ukrainos prezidentas pareiškė, kad iš Lietuvos parsiveža „reikšmingą saugumo pergalę“, nors antradienį buvo sukritikavęs NATO dėl neryžtingumo pakviesti šalį į bloką.
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas po viršūnių susitikimo pareiškė, kad Vakarai su Ukraina bus tiek, kiek reikės, o Kyjivo ateitis yra Aljanse.
„Tai buvo maksimumas“
Lietuva sako, kad viršūnių susitikime didžiausios Ukrainos rėmėjos pasiekė maksimumą.
„Manau, kad tai buvo maksimumas, kurį vakar pasiekėme, nes niekas nekalba apie narystę dabar. Mes kalbame apie narystę, kai leis sąlygos“, – trečiadienį žurnalistams Vilniuje sakė Gitanas Nausėda, pareiškęs, jog NATO priėmė istorinius sprendimus.
Ukrainos narystės NATO perspektyvos buvo daugiausia iššūkių sąjungininkams kėlęs klausimas.
Galutinių NATO deklaracijos formuluočių diplomatai buvo priversti ieškoti jau prasidėjus lyderių susitikimui, nors įprastai NATO formate dėl teksto būna sutariama dar prieš prasidedant renginiui.
Komunikato formuluotė dėl narystės perspektyvų atrodo kaip kompromisinė.
Lietuvos ir kitų rytinių NATO šalių pareigūnai siekė, kad dokumente būtų žodis apie Ukrainos „pakvietimą“ į Aljansą, tačiau Kyjivo narystė netapo apibrėžta laike, iki galo neaiškios liko ir sąlygos, kurias išpildžius šalis būtų pakviesta.
Gynybos planai, Švedija, 2 procentai
Viršūnių susitikimo išvakarėse NATO taip pat patvirtino naujus regioninius gynybos planus, atspindinčius Aljanso strategijos pokyčius.
Anksčiau laikytasi koncepcijos, kad rusams užpuolus Baltijos šalys turėtų bandyti atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai galėtų atvykti į pagalbą. Naujaisiais planais siekiama, jog Aljansas iš karto būtų pasiruošęs duoti atkirtį.
Pirmadienio vakarą taip pat lengviau atsikvėpti galėjo Švedija – po intensyvių derybų Turkija pareiškė, kad nebeblokuos Stokholmo narystės NATO.
Aljanso valstybių vadovai taip pat sutarė dėl 2 proc. finansavimo gynybai grindų, o baigiamojoje deklaracijoje G. Nausėda tvirtino įžvelgęs Aljanso palaikymą Vokietijos sprendimui nuolat dislokuoti brigadą Lietuvoje.
Berlynas birželį pažadėjo dislokuoti brigadą, jeigu Lietuva tam bus įrengusi infrastruktūrą ir tai nesikirs su kitais NATO planais.
Lietuva NATO viršūnių susitikime norėjo sutarti, kad komunikate vienokiu ir kitokiu būdu būtų įtvirtintas šis įsipareigojimas.
Dokumente liko pakartota pernai Madride priimta formuluotė didinti Rytų flange dislokuotus sąjungininkų batalionus iki brigadų pagal poreikį, taip pat pasveikinti „tęstines sąjungininkų pastangas didinti savo buvimą NATO rytiniame flange, nes tai dar labiau prisideda prie patikimo atgrasymo ir gynybos“.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius Vilniuje pranešė, kad Berlynas iki metų pabaigos turėtų parengti planą dėl brigados Lietuvoje dislokavimo.
