Abi patarėjos yra politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojos, tačiau, pasak G.Abeciūno, naudodamosi savo pareigomis skleidžia visuomenei nepatikrintą informaciją, siekiant kaip įmanoma labiau pakirsti pasitikėjimą juo ir gydymo įstaiga.
„Negaliu kategoriškai teigti, kad visa šmeižto ir dezinformacijos kampanija nukreipta VšĮ Kauno klinikinės ligoninės dalykinės reputacijos menkinimui yra užsakyta, tačiau, kad viešojoje erdvėje vyksta nuolatinis įstaigos, ir, mano, kaip vadovo menkinimas, tai yra akivaizdu“, – pareiškime nurodo G.Abeciūnas.
Manau, kad 2017 m. lapkričio 2 d. sveikatos apsaugos ministro patarėja Nendrė Černiauskienė ne tik kad peržengė bet kokias elementaraus padorumo ir elementarių etikos reikalavimų, keliamų valstybės tarnautojui, ribas, bet ir padarė nusikalstamą veiką.
Generalinei prokuratūrai nukreiptame dokumente G.Abeciūnas nurodo, jog ministro patarėja N.Černiauskienė, pasinaudodama žiniasklaida, apšmeižė jį, esą ligoninės vadovas „tęsia korupcinę veiklą“.
„Manau, kad 2017 m. lapkričio 2 d. sveikatos apsaugos ministro patarėja Nendrė Černiauskienė ne tik kad peržengė bet kokias elementaraus padorumo ir elementarių etikos reikalavimų, keliamų valstybės tarnautojui, ribas, bet ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje („Tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje“). Sveikatos apsaugos ministro patarėja Nendrė Černiauskienė apkaltino mane korupcinės veiklos darymu (tęsimu)“, – prokurorams adresuotame pareiškime teigia G.Abeciūnas.
„Jei korupcine veikla užsiėmiau ir vis dar užsiimu, kodėl iki šiol to nenustatė jokia teisėsaugos institucija. Be to, teismai, į kuriuos kreipdavausi, patvirtindavo seną tiesą, jog Lietuvoje labai dažnai mes iš anksto nuteisiame žmogų, bet vėliau paaiškėja, kad smerkti jo nebuvo už ką. Dažnai drąsos trūkumas sukliudo mums pripažinti, jog iš anksto nuteisdami kažką neleistinai suklydome“, – pabrėžė G.Abeciūnas.
Jis priminė ir paskutinę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartį. Šių metų spalio 31 d. LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija atmetė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą, kuriuo siekta atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą. Šioje byloje policija nesėkmingai mėgino įrodyti, esą G.Abeciūnas prisidėjo prie buvusios Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktorės Daivos Gineikaitės bandymo nuslėpti girtumą.
LAT, neaptikęs argumentų dėl bylos atnaujinimo, policijos prašymą atmetė ir paliko galioti 2017 m. vasario 21 d. Kauno apygardos teismo sprendimą, kuriuo G.Abeciūnas buvo išteisintas.
Prokurorų G.Abeciūnas prašo ištirti ir kitos sveikatos apsaugos ministro patarėjos Linos Bušinskaitės–Šriubienės paskleistą dezinformaciją žiniasklaidoje.
Vienu atveju L.Bušinskaitė–Šriubienė žurnalistams pranešė žinomai melagingą faktą, esą Kauno klinikinės ligoninės veiklos rezultatas – 10,2 mln. eurų nuostolis. Pareikalavus paneigti šį teiginį, žurnalistai nurodė, esą apie nuostolį jiems pranešė L.Bušinskaitė–Šriubienė.
L.Bušinskaitė–Šriubienė, pasak G.Abeciūno, piktnaudžiaudama savo tarnybine padėtimi sąmoningai vykdė šmeižtą ir menkino Kauno klinikinės ligoninės dalykinę reputaciją.
Toje pačioje publikacijoje L.Bušinskaitė–Šriubienė, pasak G.Abeciūno, piktnaudžiaudama savo tarnybine padėtimi sąmoningai vykdė šmeižtą ir menkino Kauno klinikinės ligoninės dalykinę reputaciją. Esą dėl nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų įstaiga „galėjo patirti apie 100 000 eurų nuostolių“.
„Apie kokius tariamai daugybinius darbo tvarkos pažeidimus ir mano tariamus pažeidimus galėtų samprotauti patarėja, jei po 2017 m. liepos 7 d. audito ataskaitos net nebuvau paprašytas pateikti paaiškinimą?
Tokio ministro patarėjų piktnaudžiavimo negalima būtų pateisinti, pvz., nežinojimu ar suklydimu, nes Sveikatos apsaugos ministerijos atlikto Kauno klinikinės ligoninės 2016-2017 m. audituojamojo laikotarpio audito rezultatas buvo įformintas 2017 m. liepos 7 d.
Akivaizdu, kad audito ataskaita buvo užbaigta su keletu rekomendacijų, kurios buvo skirtos, dėl mūsų manymu, mažareikšmių pažeidimų, dėl kurių mes nematėme pagrindo nei prieštarauti, nei rekomendacijas ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka“, – pareiškime rašo G.Abeciūnas.
Jis priduria, kad ministro patarėjos N.Černiauskienė ir L.Bušinskaitė–Šriubienė vykdė „nuolatinį mano, kaip įstaigos vadovo šmeižimą, sąmoningą psichologinį gniuždymą, oficialiuose SAM dokumentuose esančios informacijos iškraipymą ir/ar nuslėpimą, teikiant informaciją visuomenės informavimo priemonėms (ir netgi skleidžiant dezinformaciją plačiu mastu, pvz., į BNS).
„Tendencingai siekiama mane, kaip Kauno klinikinės ligoninės direktorių pažeminti, apkaltinti prasimanytų nuostolių padarymu, tariamos „korupcinės veiklos“ tęsimu“, – akcentuojama pareiškime.
G.Abeciūnas paprašė prokurorų sveikatos apsaugos ministerijos patarėjų N.Černiauskienės ir L.Bušinskaitės–Šriubienės atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 154 str., 228 str. ir 229 str.
Kauno klinikinės ligoninės vadovas nurodo, kad per pastaruosius kelerius metus pavyko atnaujinti du didelius gydymo įstaigos pastatus, kurie nebuvo remontuoti nuo pat ligoninės pastatymo dienos, tai yra prieš kelis dešimtmečius.
„Su pacientų pagalba išardėme korupcinį tinklą P.Mažylio gimdymo namuose, nes surinkę visą medžiagą ją perdavėme teisėsaugos institucijoms, ligoninėje nuolat įgyvendinamos antikorupcinės priemonės, sukurta stipri korupcijos prevencijos sistema. Tik aklas negali to matyti.
Tai parodykite man, kur tęsiu tą korupcinę veiklą? Kur tie 10 milijonų eurų nuostoliai, kuriuos neva patyrė ligoninė, nors finansinis balansas rodo ką kitą, – stebėjosi G.Abeciūnas. – Niekada nepriklausiau jokiai politinei partijai, gal todėl ir esu nepatogus kai kuriems asmenims ir verslo grupėms“.
Jis viliasi, kad Generalinė prokuratūra imsis veiksmų, siekiant apginti atskirų ligoninių vadovus nuo nepagrįstų kaltinimų ir šmeižto.