Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2017 11 16

G.Burokienės klausimas premjerui: „O jei gynybai skiriamus 2 proc. BVP galima būtų paskirstyti kitaip?“

„Valstietė“ parlamentarė Guoda Burokienė ketvirtadienį per Vyriausybės valandą savo frakcijos kolegos premjero Sauliaus Skvernelio nusprendė pasiteirauti, ar reikia gynybai skirti 2 proc. BVP, kaip numatyta visų NATO šalių įsipareigojimais.
Guoda Burokienė
Guoda Burokienė (dešinėje) / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

„Nuo 2013 m. Vyriausybė krašto apsaugai skyrė vos 0,7 proc. BVP, tačiau šiame biudžete pasiekti 2 proc. krašto apsaugai, kurie yra šalies prioritetas politikos. Tačiau tai didžiuliai pinigai. Jeigu būtų galima kitaip paskirstyti tuos 2 proc. BVP, galbūt regionams tektų daugiau?“ – paklausė Seimo narė.

Premjeras S.Skvernelis atsakė, kad apie tai nereikėtų nė kalbėti, ir pasidžiaugė, kad partijų planą 2 proc. BVP finansavimą gynybai pavyko užtikrinti anksčiau nei 2020-aisiais.

Aš tikrai neabejoju, kad 2 proc. reikia, bet norėtųsi sužinoti, ar toliau bus didinami tie 2 proc. ar išliks stabiliai 2 proc. Aš ir paklausiau, ar 2 proc., ar bus ir toliau didinami, – aiškino G.Burokienė.

„Nemanau, kad reikėtų šiandien apie tai kalbėti, bet, matyt, galėtume kalbėti, jeigu būtų krašto apsaugos sistemos finansavimas buvęs tolygus. Kalbant ypatingai nuo 2009 m., tas žemyn ėjo, buvo nekomplektuojami daliniai mūsų, po keliasdešimt procentų trūkumas, techninė įranga, ginkluotė neperkama.

Jeigu tas būtų finansavimas buvęs tolygus ir nuoseklus, tai tikrai mes galėtume šiandien skirti ir regionams, ir socialinei atskirčiai, ir kitiems labai svarbiems dalykams. Bet šiandien, atsižvelgiant į situaciją, privalėjome tą padaryti. Aš džiaugiuosi, kad mes pasiekėme 2 proc. ne 2020 m., kaip buvo suplanuota partijų susitarime, bet dviem metais anksčiau. Ir toliau taip pat bus tolygus finansavimas krašto apsaugos sistemos“, – kalbėjo S.Skvernelis.

15min paklausta, ar jos klausimas premjerui reiškia abejonę, ar Lietuva turi skirti 2 proc. BVP gynybai, G.Burokienė tikino, kad tikrai ne.

„Aš norėjau sužinoti, ką premjeras ir atsakė labai aiškiai, kaip būtų buvę, jei anksčiau jau būtume pasiekę tuos 2 proc. kuriuos mes pasižadėjome pasiekti. Dabar mes jau 2 proc. skiriam, o sekančius galbūt yra kitokie prioritetai numatyti ir norėjau sužinoti, kam tie prioritetai būtų buvę skirti. Mes jau pasiekėme 2 proc., mes galėtume dabar daugiau dėmesio kreipti į regionus. Aš manau, taip ir bus“, – aiškino, ko norėjo paklausti premjero, G.Burokienė.

Pasak jos, jos viltis yra ta, kad daugiau nei 2 proc. BVP gynybai nebus skiriami.

„Aš tikrai neabejoju, kad 2 proc. reikia, bet norėtųsi sužinoti, ar toliau bus didinami tie 2 proc. ar išliks stabiliai 2 proc. Aš ir paklausiau, ar 2 proc., ar bus ir toliau didinami“, – kalbėjo G.Burokienė.

Pasak jos, daugiau nei 2 proc. BVP gynybai nereikia skirti, nes dabar esą jau laikas atkreipti dėmesį į tuštėjančius regionus.

„Tai, ką mes planuojame pasiekti iki 2020 m., turėtų būti pasiekta daug greičiau. Aišku, tai pareikalaus labai daug pinigų. Tai ir regionų specializacija, ir verslo pritraukimas, ir mokslo universitetai, kad būtų regionuose tie, kurie stiprūs, kad išliktų. Profesinio orientavimo mokyklos, kolegijos, kad būtų stiprios ir ruoštų mokinius vietoje ir jie turėtų, kur dirbti. Taip turėtų būti, mano galva“, – kalbėjo Seimo narė.

Klausiama, koks BVP procentas dabar skiriamas regionams ir kokio reikėtų, Seimo narė tikino, kad tikslių skaičių nurodyti negali, nes ta parama išskirstyta per „daugelį programų ir eilučių“.

„Bet tikrai nėra tiek skiriama. Tai daugiau būna, kad atskirai keliams, atskirai žemės ūkiui, ūkiui ir per Vidaus reikalų ministeriją eina kai kurios programos, bet tokio, kad iš BVP būtų, tai tikrai nėra.

Tokio, kaip gynybai procento, tikrai ir nesitikėsim, bet, aš manau, jei sudėt per socialinę ministeriją, per švietimo ministeriją, kas skiriama, tai galbūt kažkokia dalis panaši ir yra, bet specialiai pavokuota, kad regionų plėtrai – tokios nėra“, – kalbėjo Seimo narė.

Prieš tapdama parlamentare G.Burokienė yra dirbusi Sodroje ir Žemės ūkio rūmuose. Ji yra baigusi Kauno technologijos universitetą, pagal profesiją yra inžinierė energetikė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?