„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2023 05 26

Mokslininkė – apie miesto medžius ir Ceikinių ąžuolą: kodėl iš tiesų jam neleista augti?

„Apie naudą, kurią suteikia gamta, žmogus supranta tik tada, kai netenka. Jei jis turėtų už viską, ką gamta duoda nemokamai, sumokėti – nesugebėtume tiek uždirbti. Nesugebėtume uždirbti oro. Įsivaizduokime, jei mums dirbtiniu būdu tektų gamintis deguonį, nes to nepadarytų augalai? O jei turėtume, pavyzdžiui, cheminiu būdu iš sūraus vandens išgauti gėlą? Tai įmanoma, Izraelis tą ir daro, nes neturi pakankamai gėlo vandens šaltinių. Mes vandenį gauname dovanai, todėl to nesuprantame“, – sako Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geografijos ir kraštovaizdžio katedros asistentė, dr. Giedrė Godienė.
Nukirsto ąžuolo pjaustymo darbai
Nukirsto ąžuolo pjaustymo darbai / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Neseniai Vilkaviškio rajone, J.Basanavičiaus gimtinėje, vyko konferencija „Kalbantys ąžuolai. Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno ateitis ir ąžuolų apsauga Lietuvoje“, kurioje G.Godienė skaitė pranešimą apie ąžuolus Vilniaus daugiabučių kiemuose.

G.Godienė yra Europos kraštovaizdžio konvencijos ir jos rekomendacijų įgyvendinimo ekspertė, visuomenės įtraukimo į teritorijų planavimo procesus praktikė ir gerai išmano su kraštovaizdžio, poveikio aplinkai vertinimu, teritorijų planavimu, aplinkos apsauga susijusius nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus, yra prisidėjusi prie teisės aktų ir strateginių valstybės dokumentų rengimo.

Taip pat rengia pamokas, ekskursijas, veda edukacijas ir praktinius užsiėmimus apie kraštovaizdžio suvokimą vaikams ir suaugusiems, dalyvauja neformaliuose renginiuose vietos bendruomenėms, konsultuoja bendruomenes kraštotvarkos ir įtraukties klausimais.

15min pokalbis su G.Godiene – apie medžius Lietuvos miestuose, jų naudas ir visuomenės požiūrį į medžių išsaugojimą bei situaciją dėl Ceikinių gatvėje nukirsto brandaus ąžuolo.

– Giedre, jūsų pranešimo tema – ąžuolai Vilniaus daugiabučių kiemuose. Kodėl pasirinkote tokią temą?

– Norėjau daugiau kalbėti ne apie tai, kad ąžuolus žmonės mylėjo senovėje, o apie tai, kad myli ir dabar. Tokia pagrindinė intencija – supažindinti su Vilniaus Lazdynų ryto bendruomenės veiklomis, skirtomis ąžuolams, o ir kitiems medžiams išsaugoti.

Visuomenė jau nekvestionuoja ekologinės senų medžių vertės, bet didelė yra ir jų socialinė bei istorinė reikšmė. Per 50 metų amžių skaičiuojančiame rajone auga ąžuolai, kuriems yra daugiau nei 150 ar 250 metų – jie buvo išsaugoti statant modernistinį Lazdynų mikrorajoną.

Tai – ne dabartinės vieno komplekso statybos, o gerokai didesnio masto ir, sakyčiau, milžiniška statybvietė. Bet medžius, net ir tuos, kuriems tuomet buvo mažiau nei 100 metų, išsaugoti sugebėta.

Prie to prisidėjo architektų, aplinkos apsaugos specialistai. Šiandien Lazdynų ąžuolai mylimi, vadinami vardais, pasakojamos su jais susijusios istorijos. Vienas jų, Bačkinis, augantis prie Erfurto g. 48, yra net 445 centimetrų apimties!

O dabar, minint Pasaulinę biologinės įvairovės dieną, augalų žavadienį, gauname žinią apie gyvybingą, nuostabų ąžuolą, nukirstą Vilniaus Ceikinių gatvėje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs