Arkivyskupas atsiprašė ir apgailestavo
G.Grušas pripažino savo kaltę, kad nesugebėjo užkardyti nusikaltimo ir pasaugoti silpnųjų. Jis atsiprašė ir nukentėjusio jaunuolio, ir tikinčiųjų bei apgailestavo, kad šis nusikaltimas nebuvo pastebėtas ir nebuvo pagelbėta aukai.
„Ką besakyčiau, tai neatpirks žalos, kurią padaro netinkamas dvasininkų ar kitų Bažnyčios tarnautojų elgesys su nepilnamečiais ir pažeidžiamaisiais. Tai nekompensuos skriaudos, padarytos nusikaltimų aukoms, visai Bažnyčios bendruomenei, visuomenei. Tai nepateisins ir nežinojimo.
Vis iš naujo stengiuosi prisiminti tikslius faktus ir aplinkybes, kurias turėjau girdėti po kratos, įvykusios kurijoje, kanclerio kabinete“, –sakė G.Grušas.
Ką besakyčiau, tai neatpirks žalos, kurią padaro netinkamas dvasininkų ar kitų Bažnyčios tarnautojų elgesys su nepilnamečiais ir pažeidžiamaisiais.
„Mano kaltė, kad neįsigilinau, kad neuždaviau svarbių, nors ir sunkių klausimų kunigui Kęstučiui ir neišgirdau jo atsakymų, – sakė arkivyskupas. – Gailiuosi, kad to nepadariau laiku. Atsiprašau jaunuolio, kuris patyrė iš kunigo tai, ko neturėjo patirti. Atsiprašau tikinčiųjų bendruomenės, brolių kunigų, kurie siekia eiti šventumo keliu. Atsiprašau visų, kurie jaučiasi išduoti, nuvilti Bažnyčios. Aš kaip ganytojas, kuriam patikėta vyskupija, nesugebėjau būti geras ganytojas. Matyti visus man patikėtus, apsaugoti silpnuosius. Atsiprašau, kad dvasininko nuodėmės ir nusikaltimai papiktino visuomenę. Atsiprašau ir už tai, kad žmones papiktino, jog ši problema – kunigo Kęstučio nusikaltimas – nebuvo Bažnyčios pastebėtas kuo anksčiau, tinkamai įvertintas, ištirtas, atstatytas teisingumas, pagelbėta aukai“.
Arkivyskupas padėkojo žurnalistui, kuris iškėlė šią problemą, ir prokuratūrai, kuri perdavė bylos medžiagą Bažnyčios tribunolui.
G.Grušas teigė, jog akivaizdu, kad esamų priemonių vyskupijoje, kaip apsaugoti nepilnamečius ir pažeidžiamus asmenis nuo smurto, nepakanka.
„Vien gairių nepakanka. Subursiu komandą, kurios prašysiu padėti sukurti efektyvią prevencijos, pranešimų apie nederamą elgesį ir pagalbos aukoms sistemą. Kitose šalyse yra sukurtų ir veikiančių struktūrų, iš kurių galime perimti patirtį“, – sakė arkivyskupas.
Jis žadėjo, kad „bent kartą per metus atsiskaitysime visuomenei apie atliktas veiklas, esamą situaciją“.
Arkivyskupas pranešė Vyriausybei išsiuntęs laišką, kuriuo prašo, kad valstybė praneštų apie visus atvejus, kai kunigai patraukiami baudžiamojon atsakomybėn.
G.Grušas teigė, kad tyrimas dėl K.Palikšos šiuo metu Vilniaus arkivyskupijoje yra vienintelis.
Paaiškino kratos aplinkybes
G.Grušas paaiškino, kodėl Vilniaus arkivyskupija teigė nežinojusi apie įtarimus K.Palikšai, nors prokuratūra teigė kitaip.
„Krata, kuri vyko kurijoje, truko 13 minučių, jos metu nieko nerasta ir nieko nepaimta. Dabar matome, kad nors teismo nutarime nebuvo pareigos kurijos atstovui dalyvauti kratoje, atvykę pareigūnai ėmė ieškoti vyskupo, kuris galėtų dalyvauti. Kadangi nė vieno vyskupo nebuvo, pareigūnai telefonu susisiekė su vyskupu Darium. Jis paprašė tuo metu Ekonomo Tarnyboje buvusio advokato nueiti į vietą. Tai buvo su arkivyskupija bendradarbiaujantis advokatas.
Po kratos vyskupus pasiekė žinia, kad tai susiję su asmenine finansine byla ir kažkokiu šmeižtu. Apie įvykusį nuosprendį ir bylų baigtis negavome informacijos nei iš kunigo Kęstučio, nei iš teisėsaugos“, – sakė arkivyskupas.
G.Grušas pranešė, kad kratos metu dalyvavo su arkivyskupija bendradarbiaujantis advokatas Henrikas Celencevičius.
Apie kunigo seksualinę orientaciją buvo žinoma
Anot G.Grušo, K.Palikša nepriekaištingai vykdė savo pareigas, daug kur padėjo, todėl nebuvo jokių įtarimų, kad jis galėtų būtų įsivėlęs į tokius nusikaltimus. Todėl, pasak arkivyskupo, visi dėl pareikštų kaltinimų kurijoje yra šokiruoti.
G.Grušas pripažino, kad prieš keliolika metų, K.Palikšai dar studijuojant Italijoje, buvo incidentas, susijęs su nuotrauka, po kurios paaiškėjo, kad K.Palikša yra homoseksualios orientacijos. Jis prisiminė, kad nuotraukoje buvo du iki pusės nuogi gulintys vyrai. Arkivyskupo žiniomis, nuotraukoje K.Palikša buvo užfiksuotas su pilnamečiu asmeniu.
Tuomet su juo buvo kalbama, dirbama, aiškinamasi dėl homoseksualumo. Tačiau vėliau esą nebuvo jokių incidentų: „tokie dalykai nesikartojo“. „Kad žmogus turi orientaciją, tai tą nuotraukos parodė, bet kad vėliau būtų kokie nors veiksmai, nei manęs, nei vyskupų nepasiekė“, – teigė arkivyskupas.
Kokia bausmė gresia K.Palikšai?
G.Grušas teigė besiruošiantis susitikti su K.Palikša ir pasikalbėti. Jis teigė susirašęs su K.Palikša, bet nei jis, nei kiti su juo bendravę nėra girdėję iš jo kokio nors prisipažinimo.
G.Grušas sakė, kad kunigui privalu laikytis celibato ir skaistybės, kokios jis bebūtų orientacijos, tačiau tie, kurie suklysta, prisipažįsta ir gailisi, gali toliau dirbti. Tačiau jis pabrėžė, kad visai kitas reikalas, jei santykiai būna su nepilnamečiais.
Anot jo, K.Palikšai už vaikų pornografijos laikymą gresianti bausmė – nuo 2 iki 5 metų kunigystės suspendavimo ir draudimas turėti bet kokių ryšių su nepilnamečiais. O jeigu pasitvirtintų kaltinimai dėl santykiavimo su nepilnamečiu, jis tikriausiai būtų pašalintas iš kunigų.
Prokuratūra atnaujino tyrimą
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė trečiadienį nusprendė atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus arkivyskupijos kanclerio Kęstučio Palikšos įtariamų seksualinių nusikaltimų prieš tuo metu nepilnamečiu buvusį vaikiną.
Kaip pranešė pranešė prokuratūra, N.Grunskienė pritarė ikiteisminio tyrimo medžiagos patikrinimo išvadai, kad dalis aplinkybių, kurios yra reikšmingos nusikalstamai veikai kvalifikuoti, nebuvo tinkamai ištirtos, taip pat šio ikiteisminio tyrimo metu nepašalinti tam tikri proceso dalyvių parodymų prieštaravimai.
„Konstatavus šiuos ikiteisminio tyrimo trūkumus daroma išvada, kad reikšmingos prokuroro nutarimo pagrįstumui aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tinkamai ištirtos ir įvertintos“, – rašoma prokuratūros pranešime.
Tyrimas atnaujintas po to, kai portalas „Delfi“ paskelbė 19-mečio liudijimą, kad su Vilniaus arkivyskupijos kancleriu palaikė intymius santykius, kai jam tebuvo 15 metų. Už tai jis teigė ne vienerius metus gaudavęs itin dideles pinigų sumas.
Kunigas į teisėsaugos akiratį pateko tuomet, kai pranešė policijai, jog jo pažįstamas Mantas iš jo neteisėtai pasisavino 7 tūkst. eurų. Šis pareigūnams pareiškė, kad kunigas jį seksualiai išnaudojo tuomet, kai jis buvo nepilnametis.
Teisėsauga pradėjo tyrimą dėl vertimo lytiškai santykiauti, atliko kratas. Galiausiai dvasininkui skirta bauda už pornografinio turinio laikymą, o kaltinimai dėl privertimo lytiškai santykiauti panaikinti, neįrodžius, jog jaunuolis tai daryti buvo verčiamas. Mantas B. buvo nuteistas ketveriems metams kalėti dėl pinigų vagystės iš kunigo.
Arkivyskupija teigė nežinojusi
Vilniaus arkivyskupija teigia nežinojusi, kad prokurorai atliko tyrimą, ar kunigas Kęstutis Palikša nevertė nepilnamečio lytiškai santykiauti, o galiausiai nuteisė jį dėl vaikų pornografijos laikymo. Esą buvo žinoma tik tiek, kad kunigas turi kažkokį turtinį ginčą.
Tuo tarpu prokuratūra pranešė, kad Vilniaus arkivyskupija turėjo tai žinoti, nes buvo atliekamos kratos, kuriose dalyvavo jos teisininkas.
Tuomet arkivyskupija pranešė, kad aiškinamasi, kodėl ši informacija nepasiekė Vilniaus vyskupų.