„Pristatysime, kaip kelsime (atlyginimus – BNS) kitas metais, šiais metais jau buvo keltas, ir tai buvo pristatyta praėjusiais metais, ir kiek šiemet reikėjo (lėšų – BNS) kelti, buvo nustatyta įsipareigojimuose, kadangi biudžetas formuojamas ateinantiems metams, o ne praėjusiems ar einamiesiems metams“, – antradienį žurnalistas Seime sakė G.Jakštas.
Pasak jo, įsipareigojimą, kad vidutinis mokytojų uždarbis pasiektų 130 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, planuojama įgyvendinti kitų metų rugsėjį, o konkrečius skaičius, kaip ministerija ketina kelti atlyginimus, visų pirma įvardys profesinėms sąjungoms. Su jomis ministras ketina susitikti antradienį.
„Suplanuota pagal įsipareigojimus iki kitų metų pabaigos, mūsų planas būtų pasiekti jau rugsėjį. Pirmiausia ir norisi pateikti (skaičius – BNS) profesinėms sąjungoms, numatytas susitikimas 15.30 val., po to susitikimo galėsime paviešinti, kokie buvo ministerijos siūlymai ir kaip mums pavyko ar nepavyko rasti bendrą sutarimą“, – pažymėjo ministras.
Kaip BNS nurodė ministerija, susitikime bus tariamasi dėl profesinių sąjungų iškeltų visiems mokytojams bendrų reikalavimų: mokytojų darbo užmokesčio didinimo, klasių dydžių ir darbo krūvio mažinimo.
Vyriausybė teigia planuojanti kitąmet atlyginimus mokytojams didinti dviem etapais – sausio ir rugsėjo.
Rudens pradžioje žadama pasiekti, kad vidutinė mokytojo alga šalyje būtų 130 proc. Lietuvos vidutinio darbo užmokesčio.
Dėl mokytojų algų, mokinių skaičiaus klasėse ir kitų dalykų praėjusį penktadienį vyko įspėjamasis streikas, jį organizavo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS), vadovaujama Andriaus Navicko.
Ši profsąjunga pirmadienį informavo Vyriausybę bei Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM), kad rugsėjo 29 dieną pradeda tikrąjį streiką švietimo įstaigose.
Pirmadienį A.Navickas BNS teigė, kad galimybes sutarti su ministerija pedagogai vertins pamatę siūlymus, tačiau buvo skeptiškas, sakydamas, kad ministerija manipuliuoja skaičiais.
„Tikėtis daug – nėra tokios vilties, jie pateikia netikslius skaičius, akivaizdu, kad nenori realiai susitarti, tiesiog nori parodyti susitarimą, pateikti visuomenei, o sutarti daug šansų ir nėra“, – sakė A.Navickas.
Reikalavimus dėl mokytojų algų, mokinių skaičiaus klasėse bei kitų dalykų kelia ir Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga. Ji taip pat neatmeta galimybės streikuoti.
2021 metų rugsėjo 1 dieną parlamentinių partijų vadovai pasirašė nacionalinį susitarimą dėl švietimo, kuriuo, be kita ko, įsipareigojo didinti švietimui skiriamą bendrojo vidaus produkto dalį, didinti mokytojų atlyginimus, įtvirtino kitus įsipareigojimus.
Jį pasirašė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos, Lietuvos socialdemokratų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Darbo partijos atstovai. Praėjusių metų birželį prie susitarimo prisidėjo opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
LVŽS praėjusią savaitę pranešė pasitraukianti iš susitarimo, Darbo partija sprendimą dėl to ketina priimti šią savaitę.
