Ministras LRT radijui sakė apgailestaujantis, kad su Andriaus Navicko vadovaujama profsąjunga susitarti nepavyko.
Dėl streiko, anot jo, didžiausią žalą patirs moksleiviai.
„(...) Apgailestauju, kad pasitraukė iš derybų. Labai tikiuosi, kad pavyks rasti sutarimą kuo greičiau, nes suprantame, kad dėl streiko didžiausią žalą patiria mokiniai, yra apribojama jų konstitucinė teisė į ugdymą, žalą patiria ir mokinių tėvai, globėjai, kurie, jei streikuoja visa mokykla, turės užtikrinti ir mokinių saugumą, jei neturės galimybių mokykla priimti vaikų į mokyklas, jie turės likti namie – tai sukelia didelius nepatogumus“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Pasak ministro, nepatogumų patiria ir prie streiko nesijungiantys mokytojai, įstaigų administracija.
G.Jakštas sakė, kad sieks tolesnių derybų – dar ketvirtadienį, anot jo, profesinėms sąjungoms išsiųstas oficialus siūlymas dėl iškeltų reikalavimų, tačiau, pasak ministro, visų jų patenkinti nepavyks, nes „piniginiai resursai tikrai išsemti“.
„Susitinku aš ne tik su profesinėse sąjungose esančiais mokytojais – važinėju po mokyklas, susitinku su įvairiais mokytojais. Tų problemų mokyklose yra tikrai daug ir ne visų jų sprendimui reikia šimtų milijonų. Tai žiūrime, kuo galime dar padėti mokytojams, kad darbo sąlygos būtų geresnės. Piniginių kažkokių resursų kitais metais daugiau tikrai nebus“, – kalbėjo G.Jakštas.
Jis taip pat minėjo, kad mokyklų vadovams taip pat išsiųstos rekomendacijos dėl to, kaip užtikrinti darbą įstaigose šalyje vykstant streikui.
„Suprantame, kad pagrindiniai bus trys variantai: jei mokytojai streikuoja, ugdymas užtikrinamas. Jei yra streikuojančių mokytojų ir nepavyksta užtikrinti ugdymo, bet yra ir nestreikuojančių, (mokyklos – BNS) gali užtikrinti mokinių saugumą – tai mokiniai atvyks į mokyklas, tačiau nebūtinai visiems vyks ugdymas“, – tvirtino G.Jakštas.
„Bet tais kraštutiniais atvejais, kai streikuoja visi arba beveik visi, tai užtikrinti ir saugumą mokykloje bus praktiškai neįmanoma. Tai arba reikia savivaldybės lygiu sprendimų, kad keliautų ar į kitą mokyklą, kažkur kitur būtų galima užtikrinti, bet, matyt, dauguma atveju bus, kad mokiniai turės likti namuose“, – kalbėjo jis.
G.Jakštas pažymėjo, kad šios situacijos, taip pat ir dėl kai kurių streikuojančių vaikų darželių, aptariamos su vaikų teisių specialistais, Darbo inspekcija, tačiau „paprastų sprendimų nėra“. Ministras sako, kad prieš kalbantis apie galimus sprendimus su savivaldybėmis, būtina išsiaiškinti teisines galimybes, ar streikuojančius mokytojus galėtų pakeisti kas nors kitas.
„Kol kas dar su savivaldybėmis nekalbėjome, žiūrėsime, ar tai iš vis įmanoma daryti“, – sakė ministras.
Pats ministras artimiausiomis dienomis žada susitikti su tiek streikuojančiais, tiek darbą tęsiančiais pedagogais ir išklausyti jų keliamas problemas ne tik protesto akcijose, bet ir akis į akį.
LŠDPS streiką, mokytojų žygius pėsčiomis ir protesto akcijas prie Vyriausybės rengia nepasiekusi susitarimo su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl pedagogų darbo sąlygų.
Vyriausybė siūlo algas mokytojams kelti kitąmet dviem etapais: iš viso 21 proc., iš jų 10 proc. – nuo rugsėjo. Taip žadama pasiekti, kad vidutinė mokytojo alga nuo 2024-ųjų rudens pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
A.Navicko vadovaujamos profesinės sąjungos tokie ministerijos pasiūlymai netenkina. Ši profesinė sąjunga reikalavo mokytojų atlyginimus nuo šių metų rugsėjo didinti 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 procentų.
