Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmadienį išnagrinėjo G.Kėvišo skundą VTEK ir sprendimą skelbs lapkričio 22 dieną.
Gegužės 24 dieną VTEK taip pat konstatavo, kad G.Kėvišas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus spręsdamas ne tik klausimus, susijusius su savo sūnaus vadovaujama bendrove, iš kurios gauna pajamų, bet ir su viešąją įstaiga „Vilniaus festivaliai“, kur dirba padalinio vadovu puse etato – atstovauja savo įsteigtam „Vilniaus festivaliui“.
„Man mokamas atlygis už žinias. Nuo 1992 metų po visą užsienį važinėjau, susipažinau su pačiais žymiausiais artistais, pradedant M. Rostropovičiumi. Tos žinios susikaupė per ilgą laiką. (...) Dirigentas mano, kad jis gali sudiriguoti viską, bet žymiausi dirigentai negali visko padaryti. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro pagrindinis darbas – naujų spektaklų prodiusavimas ir tų spektaklių rodymas. Tai pagrindinė funkcija, kitos išvestinės“, – teismui sakė G.Kėvišas.
Jis tikino, kad kultūrinių renginių organizavimas yra specifinis dalykas, tai ilgas procesas, parenkant atlikėjus ir toliau atliekant kitus darbus.
G.Kėvišas pasakojo, kad užsienyje festivalio organizavimo darbais visus metus užsiima 5–6 žmonės, tuo metu Lietuvoje už pusę etato, organizuojant tokį pat žinomą renginį dirba keli žmonėms, jie įdarbinti vos po pusę etato.
„Daug ką pasaulyje pažįstu, ir mane daug kas pažįsta“, – tvirtino buvęs LNOBT vadovas.
G.Kėvišas ir jo advokatas Gintautas Bartkus VTEK sprendimą prašo pripažinti kaip neteistą ir nepagrįstą, esą buvo pažeistas teisėtumu, nepiktnaudžiavimo valdžia principas.
„Pirmas dalykas – interesų konflikto buvimas ar nebuvimas. Tokios sąvokos, kaip nuolatinis interesų konfliktas, nėra“, – teismo posėdyje sakė advokatas.
Jis taip pat tvirtino, kad į VTEK sprendimą patenka ir aukščiausių valstybės politikų išreikštas nepasitikėjimas G.Kėvišu.
VTEK su skundu nesutinka ir prašo buvusio LNOBT generalinio direktoriaus skundą atmesti.
„Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nėra šiaip sau biurokratinė įstaiga, kuri teikia pažymas. Jai suteikta teisė pasisakyti dėl valstybės tarnyboje dirbančių asmenų elgesio, ji turi tokią teisę. Valstybės tarnyboje asmenys turi elgtis taip, kad jų veikla nebūtų abejojama“, – sakė VTEK teisme atstovavęs jos vyresnysis patarėjas Tomas Čaplinskas.
VTEK yra priėmęs ir dar vieną G.Kėvišui nepalankų sprendimą – liepą VTEK nutarė, kad G.Kėvišas, vadovaudamas Operos ir baleto teatrui, netinkamai vykdė pareigas, nes nekontroliavo, kad teatro darbuotojai laiku deklaruotų interesus. VTEK sprendimai turėjo įtakos sprendžiant dėl G.Kėvišo atleidimo.
G. Kėvišas taip pat bylinėjasi dėl atleidimo iš darbo. Dviejose bylose Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė pareiškėjo ieškinius, sprendimai yra apskųsti. Dėl jų pasisakys aukštesnės instancijos teismas.
Buvęs LNOBT vadovas taip pat apskundė kultūros ministrės įsakymą ir jį panaikinti.
62-ejų G. Kėvišas LNOBT vadovavo 15 metų, nuo 2002-ųjų. Anot ministerijos, komisija, tyrusi galimą G. Kėvišo privačių ir viešųjų interesų konfliktą, konstatavo, kad jis, dirbdamas LNOBT generaliniu direktoriumi, sistemingai painiojo viešuosius ir privačius interesus.
Naujasis LNOBT vadovas dar neišrinktas.