„Aš negaliu reguliuoti sūnaus įmonės, bet manau, kad šį dalyką galima paviešinti su tam tikrais paaiškinimais. Jei kas nors norėtų klausyti ir įsigilinti, tada kodėl gi ne. Manau, kad viską galima daryti, kas parodytų, kad nieko tamsaus, tokio dalyko nėra. Tokios galimybės neatmetu. Aš pats absoliučiai neturiu ką slėpti: galiu ir tą sutartį, ir deklaracijas paviešinti. Dabar aš nieko neįsivaizduoju – šiandien einu pas ministrę kalbėtis, rodyti savo pasiaiškinimą, šiandien nieko negaliu pasakyti. Gal po 3–4 dienų galėsiu pasakyti, kada tas galėtų įvykti“, – BNS pirmadienį sakė G.Kėvišas.
Žiniasklaidos ir politikų dėl galbūt neskaidrių pajamų kritikuojamas LNOBT vadovas ne kartą pabrėžė, jog yra pateikęs savo turto ir pajamų deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Tačiau R.Kėvišo pareigos nepatenka į sąrašą tų asmenų, kurių deklaracijos skelbiamos viešai.
„Kai išsispręs visos tos turbulencijos, aš tikrai galiu paviešinti absoliučiai viską. Dabar įtampos aplink visur yra, truputėlį ne tie dalykai, bet aš tą galiu paviešinti bet kada. Ateis laikas, kai nebus visokių ažiotažų – paviešinsime“, – dėstė jis.
Kaip skelbta anksčiau, tris 390 tūkst. eurų vertės sutartis teatras pernai pasirašė su Kipre registruotu koncertų organizatoriumi „Riverside Music“, kuriam vadovauja G.Kėvišo sūnus Martynas Kėvišas.
Pats G.Kėvišas nuo sprendimų sako nusišalinęs, sutartis pasirašė jo pavaduotojas Naglis Stancikas. Tokią praktiką nepalankiai įvertino Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), nors pripažino, kad teisės aktai formaliai nebuvo pažeisti. Anksčiau G.Kėvišą dėl šios situacijos reabilitavo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), pripažinusi, kad direktoriaus nusišalinimas nuo sutarčių pasirašymo buvo pakankamas veiksmas.
Svarsto, ar skirti nuobaudą
LNOBT vadovo G.Kėvišo pasiaiškinimai netenkino kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson, kuri praėjusią savaitę buvo išsikvietusi jį pokalbiui. Raštiško G.Kėvišo pasiaiškinimo tikimasi sulaukti pirmadienį iki darbo pabaigos, sako ministrės atstovas Viktoras Bachmetjevas.
„Turime apie 20 dienų nuspręsti, ar tas pasiaiškinimas tinka, ar ne. Mes tikrai 20 dienų nesvarstysime ir gal šią arba kitą savaitę informuosime, ar pasiaiškinimas tenkina. Jei ne – informuosime, kokia bus skiriama nuobauda“, – BNS sakė jis.
Tuo metu G.Kėvišas aiškina, kad paviešinti sutartis yra sudėtinga ir dėl to, kad sūnaus įmonė organizavo ne atskirus koncertus Vilniuje, bet 4–5 koncertų turus, tad esą išskaičiuoti vien Vilniaus dalies būtų neįmanoma. Jis paaiškino jokių oficialių pareigų „Riverside music“ neinantis, o teikiantis tik konsultacines „pakankamai fragmentiškas“ paslaugas. Jis neatskleidžia, kokį užmokestį už tai gauna. „Bet kad aš ten darbuočiaus visą laiką – ne, pagrindinį darbą sūnus daro“, – pridūrė G.Kėvišas.
Jis sako, kad sutartys leido atvežti į Lietuvą pasaulinio garso atlikėjus ir orkestrus, bet kartu jis pripažino padaręs klaidą.
„Aš puikiai tą suvokiu ir po to ažiotažo, nors manai, kad teisiškai esu visiškai teisus, bet suprantama, kad tai laikau visgi savo klaida. Bet pateisinant šitą – aš visus veiksmus dariau absoliučiai aiškiai, skaidriai, nagrinėjau veiksmus su aibe žmonių, tarp jų – su ministru, viceministru, teatro meno kolegija, visi sakė – viskas gerai“, – dėstė G.Kėvišas.
Derino verslą su vadovavimu valstybinėms įstaigoms
Nuo 1988 iki 2000 metų Lietuvos nacionalinei filharmonijai vadovavęs pianistas, kultūros ir politikos veikėjas savo, kaip verslininko, karjerą sako pradėjęs 1992-aisiais, tuo metu Europoje įtakingoje kompanijoje „Old and new Monte Carlo“, kur dirbo porą metų, tapo jos direktoriumi. Čia jis pasakoja įgijęs daug vėliau pravertusių pažinčių: susipažino su violončelininku ir dirigentu Mstislavu Rostropovičiumi, smuikininku Yehudi Menuhinu, kompozitoriumi ir dirigentu Krzysztofu Pendereckiu ir kitais. Po darbo filharmonijoje G.Kėvišas daugiau nei pusmetį – nuo 2000-ųjų spalio iki 2001-ųjų liepos ėjo kultūros ministro pareigas, 2003–2011 buvo Vilniaus miesto tarybos narys, atstovavo tuometinę Artūro Zuoko vadovaujamos Liberalų ir centro sąjungą, bet nebuvo įstojęs į partiją.
2001–2002 metais, iki paskyrimo į LNOBT vadovus, jis sako niekur nedirbęs, buvo Monako rezidentas užsiėmė „vien tik ta kita veikla“, nors jokios konsultacinės kompanijos taip ir neįkūrė. G.Kėvišas, eidamas įvairias oficialias pareigas, tvirtina niekada neapleidęs ir savo pelningo konsultavimo verslo, dėl to jis sako taręsis su teisininkais.
Klausiamas apie savo darbą Lietuvoje po 2000-ųjų, jis sako visą laiką vertęsis konsultacinėmis paslaugomis su individualios veiklos pažymėjimu, tačiau tiksliai neatsimena, ar jį išsiėmė 2002-aisiais, ar 2006–2007 metais. G.Kėvišas taip pat sako neatsimenantis, kokia forma savo paslaugas teikė tuo metu, kai pažymėjimo neturėjo.
„Aš noriu pasakyti, kad mano pajamos visos yra deklaruotos, apskaitytos, visi mokesčiai sumokėti. O kaip ir kokia teisinė forma buvo – reikėtų pažiūrėti dokumentus. Vis tik prieš 10 metų buvo“, – teigia jis.
Jis aiškino, kad „Riverside music LTD“ vysto veiklą visame pasaulyje: nuo Japonijos iki Lotynų Amerikos – būtent todėl esą ir buvo patogiausia įmonę registruoti Kipre, kur teikiamos mokestinės lengvatos.
„Matyt, ir teisininkai taip pat patarė rinktis geriausią mokestinę šalį – štai ir viskas – kuri atitiktų geriausiai tų šalių skirtumus“, – paaiškino G.Kėvišas.
Tyrimas užtruko 8 metus
Prokurorai dar 2009-aisiais buvo pradėję tyrimą dėl LNOBT galimo turto iššvaistymo rekonstruojant teatro sceną, jis 2013 metais nutrauktas nesulaukus atsakymo iš Vokietijos. Įtarimai dėl galimo lėšų iššvaistymo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo tuomet buvo pateikti penkiems asmenims, tarp jų ir LNOBT vadovui Gintautui Kėvišui. Vėliau visus darbus atlikusi bendrovė „SBS Bühnentechnik GmbH“ pateikė reikiamus duomenis, prokurorai tyrimą atnaujino 2015-aisiais ir jį tęsia iki šiol.
Finansavimas scenos atnaujinimui buvo sustabdytas 2009-aisiais, vėliau vėl atnaujintas 2015-aisiais: pernai ir užpernai teatro infrastruktūrai skirta po 1,5 mln. eurų, šiemet – 1,7 mln. eurų. Iki šiol jau skirta 22 mln. eurų, iš jų panaudota per 15 mln. eurų.
Valstybės kontrolė buvo nustačiusi, kad teatras 2006–2009 metais ne kartą pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą – už scenos įrangą mokėjo brangiau, nei buvo numatyta preliminarioje sutartyje, papildomai nupirko darbų ir įrangos beveik už 13 mln. litų (beveik 3,8 mln. eurų).
Savo VTEK pateiktoje interesų deklaracijoje teatro vadovas nurodo, kad „Riverside music“ konsultuoja nuo 2010-ųjų – tais pačiais metais, anot deklaracijos, jis ir pradėjo vykdyti pramogų ir poilsio organizavimo veiklą. Taip pat jis nurodo nuo 2003-iųjų esantis viešosios įstaigos „Vilniaus festivaliai“ kultūros padalinio vadovas. Tarp sandorių G.Kėvišas nurodo 2013-ųjų pabaigoje sūnui Martynui dovanotą butą už 80 tūkst. eurų, taip pat informuoja 2012-aisiais sudaręs žemės pirkimo sandorį su žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ savininku Gedvydu Vainausku daugiau nei už 250 tūkst. eurų. G.Kėvišas Lietuvoje yra pasiėmęs 4,1 mln. eurų dydžio paskolą iš „Danske bank“, ir, kaip teigė anksčiau, šios paskolos dar negrąžino. Beje, „Riverside music“ akcijų, kaip teigia pats G.Kėvišas, turi ir jo sutuoktinė Rūtelė.
Opozicija G.Kėvišą ragina trauktis
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi antikorupcinį interesų derinimo vertinimą LNOBT kontekste, pirmadienį konstatavo, jog įstaigos vadovo nusišalinimas nuo sprendimų, kurie jam kelia tiesioginį interesų konfliktą, nepaneigia abejonių dėl priimamų sprendimų objektyvumo, sąžiningumo ir skaidrumo. Reaguodamas į tai konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis paragino G.Kėvišą trauktis iš pareigų.
„G.Kėvišui siūlome pačiam priimti sprendimą ir atsistatydinti, o dėl sudariusios padėties Nacionaliniame operos ir baleto teatre kitą savaitę kviesime Seime pasiaiškinti kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson“, – pranešime rašo G.Landsbergis.
Pats teatro vadovas jau anksčiau sakė neplanuojantis trauktis, nes nemato tam pagrindo.
G.Kėvišas LNOBT vadovauja nuo 2002-ųjų. Naujas konkursas turėjo vykti šiemet, tačiau buvo metais paankstintas tuometinio kultūros ministro Šarūno Biručio sprendimu, konkursą vėl laimėjo G.Kėvišas. Konservatoriai sako įtariantys, kad taip teatro vadovą paskirti norėta iki spalį vykusių Seimo rinkimų, po kurių pasikeitė Kultūros ministerijos vadovybė. Šią situaciją kritikuoja ir premjeras Saulius Skvernelis, ministrė L.Ruokytė-Jansson bei žada taisyti spragas.
