Tačiau dabartinė socialinė sistema, vienijanti Europos Sąjungos šalis, neveikia taip, kaip turėtų veikti. Su ilgomis procedūromis pensijai gauti Lietuvoje susidūrusi lietuvė Nijolė Grybauskaitė sako, kad istoriją pasakoja tik dėl to, kad Europos Parlamente mums atstovaujantys politikai iki šiol šio klausimo nesprendė, bet turbūt atėjo laikas tai padaryti.
G. Kirkilas: turime pasirūpinti veiksminga socialine sistema europiniu mastu
Lietuvos socialdemokratų darbo partijos lyderis Gediminas Kirkilas sako, kad Europos Parlamente yra nemažai spręstinų klausimų, susijusių su socialine apsauga. Vienas iš tokių – būtent vieningos dokumentų tvarkymo ir išmokų sistemos trūkumas. „Tai yra užduotis mums – būsimiems europarlamentarams. Labai svarbu, kad apgintume savo žmonių iš Lietuvos interesus“, – sako Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas, LSDDP pirmininkas G. Kirkilas.
Labai svarbu, kad apgintume savo žmonių iš Lietuvos interesus.
Situaciją apie pensijai gauti reikalingą dokumentų rinkimo procesą papasakojo 63-ejų Nijolė Grybauskaitė. Moteris ketverius su puse metų dirbo Kipre ir tiek pat – Jungtinėje Karalystėje.
„2018m. rugsėjo 23 dieną man suėjo pensinis amžius, nuo kurio Lietuvoje pradedamos mokėti išmokos. Tik šiemet gegužės mėnesį gavau pirmą pensiją“, – pasakoja ponia Nijole. Į užsienį išvykusių lietuvių pensijomis turinčio pasirūpinti Sodros Užsienio išmokų skyriaus slenkstį lietuvė pradėjo minti dar pernai vasarą, kad iš anksto pasirūpintų dokumentais, kurių reikia, kai ilgą laiką buvai deklaravęs savo gyvenamą vietą užsienyje ir ten oficialiai dirbai.
Sodroje paaiškinau, kad toje šalyje, kur dirbau, pensinio amžiaus dar nesu pasiekusi, bet Lietuvoje jis suėjęs ir noriu gauti lietuvišką pensiją (Lietuvoje mano stažas nėra pilnas). Deklaravau parvykimą į Lietuvą, esu Lietuvos pilietė, bet čia užsikuria toks biurokratizmas, iš kurio sunku ištrūkti. Realios pagalbos tame Užsienio išmokų skyriuje ilgą laiką negavau, neatsirado specialistas, kuris konkrečiai pasakytų, ką ir kur turiu siųsti, kur kreiptis, kiek laukti išsiuntusi dokumentus. Žmogui pačiam susitvarkyti yra gana sudėtinga, nes iki galo nepaaiškinama.
Galiausiai man pasitaikė Sodros vyresnioji specialistė – tikrai išmananti tuos dalykus ir padėjo susitvarkyti dokumentus – mes kartu užpildėm reikalingus popierius lietuviškai pensijai gauti, ir ji taip pat pasakė, kad bus išsiųsti užklausimai į Kiprą ir į Angliją. Tai buvo šių metų vasario 11 d., bet dar iki šiol nei iš Kipro, nei iš Anglijos atsakymų nėra“, – pasakoja ponia Nijolė.
Lietuvišką pensiją, kuri priklauso moteriai už laikotarpį nuo praėjusių metų rugsėjo mėnesio iki šių metų gegužės – pirmą kartą Sodra išmokėjo tik gegužės pradžioje. Tiek laiko moteris laukė savo uždirbtų pinigų. Kol dokumentai siuntinėjami, niekas neklausia iš ko žmogui gyventi.
Kol dokumentai siuntinėjami, niekas neklausia iš ko žmogui gyventi.
„Anglijoje pensija pradedama mokėti sulaukus 66 metų. Man pasiteiravus, nuo kada pensija pradedama mokėti Kipre, buvo atsakyta, kad Užsienio išmokų skyrius tokių duomenų neturi. Neva, mes patys turime kreiptis į tas šalis, kuriose dirbome, ieškotis informacijos, ten klaustis, kokių dokumentų reikia, ir kur juos išsiųsti užklausai. Pati susiradau informaciją, kad Kipre pensija pradedama mokėti nuo 63-ejų, taigi man ką tik suėjo 63. Dabar jau lauksiu žinių ir iš Kipro. Šitą situaciją pasakoju todėl, kad mūsų – išvykusių dirbti ir grįžtančiųjų yra labai daug, o mes net negalime pasitikrinti, kokios tiksliai mums sumos priklauso. Norėtųsi, kad tai būtų išspręsta“, – sako ponia Nijolė Grybauskaitė.
LSDDP pirmininkas G. Kirkilas stebisi, kad užsienyje dirbę ir į Lietuvą grįžę pensinio amžiaus žmonės įsukami į tokį popierizmo ir paraiškų ratą, kad sunku iš jo išbristi. „Sistema neveikia, žmonės skundžiasi, kad kaskart iš vis skirtingo specialisto gauni apie tą patį klausimą vis kitokį atsakymą. Taip neturi būti. Ir mūsų tikslas Europos Parlamente sukurti veikiantį mechanizmą, kad savo piliečiams, padėtume išspręsti socialinius klausimus kur kas operatyviau“, – sako G. Kirkilas.
„Mūsų institucijos privalo turėti greitas prieigas prie reikalingų dokumentų, kad europiečiai, žinoma, mūsų atveju, pirmiausia lietuviai, jaustųsi socialiai saugūs. Reikia operatyvių kontaktų su Europos Sąjungos šalių socialinių išmokų skyriais, kad informacija būtų pasiekiama greičiau. Šitą klausimą būtinai spręsime, turėdami mandatą Europos Parlamente“, – sako G. Kirkilas.
Didžiausia problema, jog iki šiol dokumentų apsikeitimas tarp centrinių ES šalių institucijų vyksta popieriniu, o ne elektroniniu būdu.
LSDDP pirmininko pavaduotoja, kandidatė į Europos Parlamentą Rimantė Šalaševičiūtė – Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė sako, kad didžiausia problema, jog iki šiol dokumentų apsikeitimas tarp centrinių ES šalių institucijų vyksta popieriniu, o ne elektroniniu būdu.
„ES šalys privalo šią problemą spręsti, pradžia yra, bet dar turime padirbėti. Sieksime veiksmingo socialinių garantijų užtikrinimo migruojantiems asmenims“, – teigė R. Šalaševičiūtė.
