Tai jis kalbėjo po antradienį Prezidentūroje vykusio tradicinio Seimo Užsienio ir Europos reikalų komitetų atstovų susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite.
„Šių metų NATO viršūnių susitikimas, sprendžiant iš to, kaip vyksta pasiruošimas ir kas vyko prieš tai, sėkmingas, turėtų būti galbūt vienas sėkmingiausių po Prahos susitikimo, kuriame gavome pakvietimą stoti į NATO“, – žurnalistams po susitikimo su prezidente sakė G.Kirkilas.
Pasak jo, Lietuva gauna „ir fizinio saugumo garantijas“, kurios leis atgrasyti nuo galimo karinio pavojaus Lietuvoje.
NATO viršūnių susitikime šią savaitę Aljanso šalių lyderiai turėtų patvirtinti planus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje dislokuoti po tarptautinį batalioną.
D.Grybauskaitė pranešime spaudai teigė, kad šie sprendimai turės ilgalaikį poveikį mūsų šalies ir viso regiono saugumui.
Prezidentės ir parlamentarų susitikime aptarta ir padėtis po britų sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES) bei ES santykių su Rusija perspektyva.
G.Kirkilo nuomone, britų sprendimą išstoti iš ES paskatino prieš kelerius metus vykusi ekonominė krizė, leidusi sustiprėti radikalioms jėgoms, kurios „tik iškelia idėjas, bet, kaip paaiškėja, neturi jokio plano“.
„Mes palaikome nuosaikią poziciją, turėdami galvoje, kad Jungtinė Karalystė yra mūsų sąjungininkas NATO. Dėl jų apsisprendimo ir tolimesnių veiksmų Lietuva nesikiša, veikiame kartu su Europos Sąjunga ir galvojame, kad ES, nepaisant to, kas vyksta, turi imtis daug aiškesnių žingsnių atliepti žmonių lūkesčiams – socialiniams, ekonominiams“, – sakė G.Kirkilas.
Politiko nuomone, „nėra jokių garantijų“, kad Didžioji Britanija dar šiemet pradės išstojimo procedūras. Jis taip pat neabejoja, kad britų sprendimas turės neigiamos įtakos Lietuvai.
„Šiuo metu jau pradėta svarstyti šiek tiek mažesnė (ES finansinė perspektyva), todėl greičiausiai poveikis bus. Kitas klausimas yra ir mūsų tautiečių teisės Jungtinėje Karalystėje, o pati aštriausia diskusija tarp ES ir Jungtinės Karalystės vyks dėl laisvo judėjimo – čia yra esminis punktas, dėl kurio nesutariama, nes Jungtinė Karalystė norėtų šios vienos iš keturių laisvių atsisakyti, o ES yra kategoriškai prieš“, – sakė jis.
