1. Prašome atsakyti, kaip konkrečiai vyko Rusijos Ambasadoriaus išsiuntimo iš Lietuvos derinimas su mūsų strateginiais saugumo partneriais – Europos Sąjungos (toliau – ES) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) – atstovais.
Rusijos ambasadoriaus išsiuntimo klausimas pradėtas svarstyti ir derinti su euroatlantiniais partneriais iš karto po to, kai Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą; apie tokias intencijas pranešta 2022 m. vasario 25 d.
Po to, kai Rusijos pajėgos šių metų balandžio 1 d. pasitraukė iš Bučos ir į šviesą iškilo civilių žudynių Bučoje bei kitose okupuotose teritorijose faktai, išaiškėję Rusijos karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui reikalavo stipriausios reakcijos. Buvo priimtas principingas sprendimas išsiųsti iš Lietuvos Rusijos Federacijos ambasadorių Aleksejų Isakovą ir panaikinti leidimą veikti Rusijos Federacijos generaliniam konsulatui Klaipėdoje, remiantis 1963 m. Vienos konvencijos dėl konsulinių santykių 4 straipsniu. Apie šį sprendimą buvo informuoti atsakingi EIVT ir JAV Valstybės departamento pareigūnai, taip pat partneriai Baltijos valstybių užsienio reikalų ministerijose. Balandžio 4 d. į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Rusijos ambasados atstovas ir jam buvo įteikta nota, reikalaujanti ambasadoriui Aleksejui Isakovui palikti Lietuvą ir pranešanti apie Rusijos konsulato Klaipėdoje uždarymą.
2. Kodėl nebuvo suderinti veiksmai dėl visų trijų Baltijos šalių ambasadorių atšaukimo iš Maskvos? Kokie konkretūs veiksmai buvo atlikti siekiant Baltijos šalių vienybės išsaugojimo?
Lietuvos diplomatijos politinis tikslas nebuvo, kaip teigiama klausimo formuluotėje, atšaukti Lietuvos ambasadorių iš Maskvos, bet pažeminti diplomatinių santykių su Rusija lygį, atsakant į išaiškėjusius Rusijos armijos atliktus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui. Patvirtiname, kad Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos diplomatai tarėsi su Latvijos ir Estijos diplomatais dėl bendro Rusijos diplomatų, taip pat ir ambasadorių, išsiuntimo. Po trišalių konsultacijų, Ryga ir Talinas nusprendė iš savo valstybių išsiųsti žemesnio rango Rusijos diplomatus bei nutraukti Rusijos konsulatų veiklą, atitinkamai, Daugpilyje, Liepojoje, Narvoje ir Tartu.
3. Kodėl pirmieji žinią apie sankcijas režimo taikymo Kaliningrado prekiniam tranzitui pranešė ir viešąjį informacinį lauką perėmė Rusijos propagandistai, o ne atsakingos Lietuvos institucijos?
Jūsų minimos Europos Sąjungos sankcijos, taikomos Rusijos Federacijai dėl jos agresijos ir karo prieš Ukrainą, buvo priimamos atskirais paketais ir nuolat plečiamos. Ketvirtasis paketas, kuriuo buvo apribotas ir geležies bei metalų vežimas, buvo priimtas dar kovo 15 d. su atidėtu įsigaliojimo terminu nuo birželio 17 d. Visos priimtos sankcijos ir jų paketai kartu su jų įsigaliojimo modalumais buvo ir yra skelbiami viešai tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos institucijų. Rusijos Federacija nuolatos užsiima dezinformacija, propaganda bei informacinėmis manipuliacijomis. Tai nėra naujas reiškinys ar netikėtumas, todėl jų skleidžiamą informaciją reikia vertinti labai kritiškai bei nepasiduoti šioms manipuliacijoms.
4. Kodėl rusų propagandistams aktyviai skleidžiant melus apie Kaliningrado blokadą, Jūsų politinės komandos narys, ilgametis politinis bendražygis, viceministras Mantas Adomėnas neturėjo aiškių atsakymų bei teigė, kad „Šiuo metu laukiame Europos Komisijos išaiškinimo dėl Europos sankcijų režimo taikymo Kaliningrado prekiniam tranzitui“?
Viceministras atsakė, disponuodamas informacija, kuri jam tuo metu buvo asmeniškai prieinama. Lietuva yra ES narė, todėl negali priimti vienašališkų sprendimų ES sankcijų taikyme. EK teikia aiškinimus ir atsakymus į užduodamus klausimus dėl sankcijų.
5. Kuris viceministras kuravo bei dabar kuruoja Kaliningrado tranzito klausimą? Kada į procesą įsitraukėte pats asmeniškai?
Kaliningrado tranzito klausimas yra kompleksiškas: keleivių tranzitas, sankcionuotų prekių tranzitas, nesankcionuotų prekių tranzitas, karinis tranzitas ir kt. Klausimus, priklausomai nuo jų specifikos, koordinavo ne tik skirtingi URM viceministrai, bet ir kitos ministerijos bei institucijos.
6. Kodėl nebuvo tinkamai pasiruošta iki birželio 17 d., siekiant suvaldyti viešosios erdvės rizikas? Jei buvo – kokių konkrečių veiksmų pasirengimo etape ėmėsi Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – URM) ir Jūsų politinės komandos atstovai?
Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir kitos institucijos reguliariai ir nuolat teikia informaciją apie priimamas sankcijas bei jų modalumus. Lietuvos viešoji erdvė, žiniasklaidos priemonės, skirtingai nei Rusijoje ar Baltarusijoje, veikia laisvai ir nepriklausomai, užtikrina laisvą informacijos, nuomonių bei vertinimų apykaitą bei pliuralizmą, žiniasklaidos priemonės savarankiškai bei nepriklausomai nuo valdžios institucijų renkasi temas ir pašnekovus. Lietuvos užsienio reikalų ministerija visada pasisakė už žiniasklaidos laisvę bei gins šias teises tiek šalies viduje, tiek pasaulyje bei skirtingai nei autoritariniai režimai niekada nesieks valdyti viešosios erdvės.
7. Ar Kremliaus atstovų perimtas komunikacinis laukas buvo Jūsų patarėjos ir atstovės spaudai Vytautės Šmaižytės pasitraukimo iš pareigų priežastis?
Nebuvo.
8. Kodėl apie sankcijas komunikavo Lietuvos geležinkeliai, o ne URM vadovybė arba už Vyriausybės komunikaciją atsakingi pareigūnai?
2022 m. gegužės 17 d. įsigaliojo nauja LR Tarptautinių sankcijų įstatymo redakcija. Pagal įstatymą, tarptautinių sankcijų įgyvendinimą koordinuoja Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisija, o sankcijų įgyvendinimą pagal kompetenciją vykdo įstatyme apibrėžtos kompetentingos institucijos. Sankcijų, susijusių su susisiekimu, įgyvendinimas, kaip priskirtai kompetentingai institucijai, priklauso LR Susisiekimo ministerijai. Tai, kad informacija apie sankcijas teikė Lietuvos geležinkeliai, atspindi teisės aktais nustatytą atsakomybių pasidalijimą.
9. Ar viceministras Mantas Adomėnas nebuvo informuotas apie turimus išaiškinimus bei vykusius pokalbius su ES institucijomis?
Kaip minėta atsakyme į 4 klausimą, viceministras disponavo visa jam tuo metu prieinama buvusia informacija.
10. Ar galite užtikrinti, kad ES sankcijų reglamentavimas ir Lietuvos teisiniai įsipareigojimai dėl tranzito į Kaliningradą nebuvo interpretuojami selektyviai?
Dėl tranzito į Kaliningradą URM neinterpretavo ES sankcijų reglamentavimo selektyviai, o laikėsi ES teisės aktų.
11. Ar konsultacijų su Europos Komisija (toliau – EK) metu buvo aiškiai įsivertintos realios rizikos Lietuvos saugumui? Ar jos buvo išsamiai pristatytos EK atstovams?
Konsultacijos su Europos Komisija dėl tinkamo sankcijų įgyvendinimo pagal poreikį vyksta nuolatos. Konkrečiu atveju konsultacijos vyko keletą mėnesių, su skirtingais Komisijos direktoratais, visiems buvo išsamiai pristatytos galimos rizikos.
12. Kodėl tokios saugumo rizikų analizės nebuvo pateiktos Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetams?
Lietuvos užsienio reikalų ministerija nuolat pagal savo kompetenciją ir pareikalavimą Seimo statuto tvarka teikia prašomą informaciją ir yra atskaitinga Seimui bei pirmiausia atitinkamiems Seimo Užsienio reikalų bei Seimo Europos reikalų komitetams. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos irgi atitinkamiems komitetams, pirmiausia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui teikia informaciją bei vertinimus dėl grėsmių ir rizikų Lietuvos nacionaliniam saugumui, skelbia metinius grėsmių vertinimus Lietuvoje ir regione, įskaitant Kaliningrado sritį.
13. Prašome įvardinti konkrečiai kuo skyrėsi pirminės EK gairės ir vėliau pateiktos EK gairės?
Iki birželio 24 d. Europos Komisijos viešai skelbiamuose dokumentuose ir susirašinėjime su Lietuvos atstovais Europos Komisijos atstovai laikėsi pozicijos, kad „transit between Kaliningrad and mainland Russia via EU Member States of items falling within the scope of the measures is also prohibited“ ir „the restrictions to goods in transit between mainland Russia and Kaliningrad are to be applied in the same way as for the transit of restricted goods exported to or imported from Russia or Belarus”.
Liepos 13 d. paskelbtose EK gairėse atsirado nuostata, sakanti, kad nors tranzitu į Kaliningradą draudžiama vežti sankcionuotas prekes keliais („transit of sanctioned goods by road is therefore not allowed“), tačiau toks draudimas negalioja pervežimams geležinkeliu („no such specific regime applies to rail transport on the same route“).
Liepos 13 d. Europos Komisijos gairės taip pat numatė, kad tranzitu į/iš Kaliningrado vežami sankcionuotų prekių kiekiai neviršytų 3 pastarųjų metų vidurkio (numatytos kvotas tranzitu geležinkeliais gabenamoms sankcionuotoms prekėms).
14. Jūsų koalicijos partneris, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys prof. Raimundas Lopata teigia, kad „ateityje Lietuva visais būdais turėtų vengti prisirišti prie geopolitinės realybės, kad Lietuva yra geografiškai, neva, pasmerkta būti Kaliningrado gerovės užtikrinimo prielaida. Komisija ruošdama šį dokumentą galimai peržengė savo kompetencijos ribas, nes ėmėsi nustatinėti sankcijų išimtis vienai transporto rūšiai – geležinkeliams“. Ar sutinkate, kad EK peržengė savo kompetencijos ribas ir ar turite koalicijos partnerių sutarimą šiuo klausimu?
Pažymėčiau, kad prof. Raimundas Lopata nėra Seimo Užsienio reikalų komiteto narys. Europos Komisija turi teisę teikti savo nuomonę ir gaires klausimais savo kompetencijos ribose.
15. Kada buvo paskutinis dvišalis Jūsų ir ES Vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepo Borrellio susitikimas?
Paskutinis mano ir ES Vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepo Borrellio susitikimas įvyko lapkričio 14 d. vykusio ES Užsienio reikalų tarybos posėdžio paraštėse.
16. URM atsakomybė už sankcijų koordinavimą bei išimčių taikymą Jūsų kadencijos metu yra nuosekliai mažinama. Kodėl siekdamas apsaugoti save, vengiate prisiimti lyderystę už tinkamą sankcijų įgyvendinimą?
Jūsų klausime yra tiek faktinės, tiek vertinimo klaidos. Užsienio reikalų ministerijos atsakomybė ir institucinė lyderystė formuojant sankcijų politiką tik reikšmingai augo bei didėjo. Visiems 8 sankcijų paketams URM parengė ambicingus siūlymus. Tai pripažįsta ir užsienio partneriai, kartu su kuriais Lietuvos diplomatų pastangomis buvo parengtas ne vienas sankcijų įrodymų paketas. Tuo tarpu sankcijų įgyvendinimas dėl savo pobūdžio bei remiantis Seimo priimta Tarptautinių sankcijų įstatymo redakcija yra atitinkamai paskirstytas pagal sritis, už jas atsakingoms ir jose tinkamą specifinę kompetenciją turinčioms institucijoms bei įstaigoms.
17. Po trąšų skandalo, Jūs pareiškėte, kad atsistatydinsite, ir kad Jūsų sprendimas yra nekeičiamas. Tačiau vėliau neatsistatydinote, kodėl? Ar jums buvo svarbus koalicijos stabilumas, ar lėmė asmeniniai motyvai? Paaiškinkite? Kaip šiandien jaučiatės, nesigailite nesilaikęs viešai duoto žodžio?
Norėčiau pažymėti, kad ne tik pareiškiau, kad esu pasiruošęs prisiimti asmeninę atsakomybę, bet ir įteikiau atsistatydinimo pareiškimą raštu. Tačiau ministrė pirmininkė jo nepatenkino. Savo argumentus ministrė pirmininkė išdėstė viešai:
„(...)Du Vyriausybės nariai įteikė man atsistatydinimo prašymus, nutarę šį reputacinį nuostolį prisiimti sau. Vertinu ministrų pasirengimą prisiimti atsakomybę, bet negaliu su tuo sutikti. Ne tik dėl to, kad, kaip paaiškėjo, ministerijoms teko veikti nepilnos informacijos sąlygomis, bet ir dėl to, kad mažiausias rizikas valstybei keliantį kelią iki krovinių atsisakymo vis dar reikia nužymėti, o atsistatydinimai to nepadės padaryti. Todėl ministrų atsistatydinimo prašymų Lietuvos Respublikos Prezidentui neteiksiu ir šįvakar įtikinau ministrus prašymus atsiimti.
Tikiuosi, kad vėliausiai iki sausio 31 dienos bus pateikti visi nacionaliniai susidariusios situacijos sprendiniai, užtikrinantys valstybės nacionalinio saugumo interesus bei minimizuojantys finansines rizikas. Kartu ES lygiu būtų teikiami siūlymai ir siekiama tolesnių sektorinių sankcijų Baltarusijos režimui išplėtimo bei maksimalaus sinchronizavimo su JAV sankcijomis“ (...)
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad iš esmės ministrės pirmininkės iškelti uždaviniai buvo realizuoti.
18. Paaiškinkite, kodėl buvo delsiama su visos Lietuvos ambasados Ukrainoje evakuacija ir ji buvo evakuota viena paskutinių, jau prasidėjus plataus masto karo veiksmams? Kodėl 2022 m. vasario 11 d buvo pakeistas šios ambasados kritinių situacijų valdymo planas? Kokie pakeitimai padaryti: pateikite konkrečias buvusio ir naujai atsiradusio reguliavimo ištraukas.
Pasirengimas veikimui ekstremalių situacijų metu – visų atstovybių veiklos sudedamoji dalis. Planai atnaujinami reguliariai, vykdomi mokymai, pratybos. Lietuvos ambasados Ukrainoje krizinių situacijų valdymo planas buvo keičiamas, siekiant adaptuotis prie beprecedentinių grėsmių, kurias Ukrainos valstybei kūrė Rusija. Pagrindiniai pakeitimai susiję su sustiprintais parengties lygiais ir veiksmais, jie tokie parengties lygiai būtų įvesti. Konkrečios ištraukos negali būti pateiktos, kadangi tai informacija, kurios atskleidimas ir paviešinimas didintų ambasados pažeidžiamumą.
Į augančias grėsmes reaguota proporcingai ir laiku: darbuotojų šeimų nariai grąžinti į Lietuvą, vėliau ambasados darbuotojų kiekis sumažintas iki minimaliai būtino, pasirengta veikos tęstinumo užtikrinimui iš Lvivo, atlikti kiti reikalingi administraciniai sprendimai, susiję su ambasados veikla. Tai anaiptol nebuvo viena paskutinių evakuotų ambasadų. Savalaikiai veiksmai leido užtikrinti sklandžią ambasados darbuotojų evakuaciją, pagalbos piliečiams užtikrinimą, operatyviai grįžus prie įmanomų veiklos formų bei sklandų grįžimą į Kijevą.
19. Kokias rekomendacijas dėl Lietuvos ambasados Ukrainoje saugumo užtikrinimo URM buvo gavusi iki visos Lietuvos ambasados Kijeve evakuacijos iš Vadovybės apsaugos tarnybos, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento bei Valstybės saugumo departamento?
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas numato, kad tokia informacija negali būti viešai atskleidžiama.
20. Lietuva pripažino Rusiją terorizmą remiančia valstybe, Jūs prisidėjote prie to sprendimo. Prašau išvardinkite Lietuvos diplomatijos darbus, kurie buvo padaryti, įgyvendinant šį sprendimą? Ar yra žinomi Lietuvos piliečiai, kurie yra praturtėję dėl ypatingų ryšių su Putino režimu po Krymo aneksijos, ir kaip jie ar jų turtas yra ieškomas?
Primenu, kad priimtu dokumentu Seimas pirmiausia paragino Jungtines Tautas, Europos Parlamentą, Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją, ESBO Parlamentinę Asamblėją, NATO Parlamentinę Asamblėją, užsienio šalių parlamentus ir vyriausybes pripažinti Rusijos Federacijos vykdomą Ukrainos tautos genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui bei siekti atsakomybės už šiuos nusikaltimus.
Seimo nariai taip pat pasisakė už tai, kad suvienytomis tarptautinės bendruomenės pastangomis ir remiantis istorijoje žinomais precedentais būtų įsteigtas Specialusis Tarptautinis Baudžiamasis Tribunolas Rusijos agresijos nusikaltimui prieš suverenią Ukrainą ištyrimui ir įvertinimui bei kaltųjų patraukimui atsakomybėn. Lietuvos užsienio reikalų ministerija nuolat kelia šiuos rezoliucijoje įvardintus siekius tiek dvišaliuose, tiek daugiašaliuose formatuose bei telkia tarptautinę šalių koaliciją šiuos klausimu.
Bendradarbiaudama su Teisingumo ministerija, teisės ekspertais yra parengusi specialią medžiagą („non – paper“), kuria išsamiai bei dalykiškai argumentuojamas bei pagrindžiamas tokio tribunolo bei atsakomybės poreikis, su tuo supažindinamos kitos valstybės.
Dėl Lietuvos piliečių galimo praturtėjimo Lietuvos užsienio reikalų ministerija tokia informacija nedisponuoja, tai kitų, pirmiausia žvalgybos bei teisėsaugos institucijų veikimo laukas ir atsakomybės sritis.
21. Kokį savo asmeninį vaidmenį matote, atblokuojant Odesos uostą grūdų eksportui? Ar tai Jūsų asmeninis nuopelnas, ar Jūsų įdirbį pasisavino Turkija ir JAV atstovai?
Odesos atblokavimo klausimą kėliau vienas pirmųjų tuo metu, kai ši problema dar nebuvo aiškiai suvokta Vakarų partnerių. Kėliau jį nuosekliai nuo 2022 m. vasaros pradžios praktiškai visuose dvišaliuose ir daugiašaliuose susitikimuose nuo 2022 m. pavasario. Raginau tai daryti ir visus Lietuvos atstovus užsienio šalyse ir tarptautinėse organizacijose. Liepos 27 d. pasiektas susitarimas – Juodosios jūros grūdų iniciatyva, kuris pradėjo veikti rugpjūčio 1 d.
22. Kiek Rusijos piliečių yra atvykę į Lietuvą po š. m. vasario 24 d.? Kiek šiandien šių Rusijos piliečių yra Lietuvoje? Kiek iš jų kelia grėsmę nacionaliniam saugumui? Ar jaučiate atsakomybę už tai, kad situacija buvo nesuvaldyta?
Nesutinku su teiginiu, kad situacija nebuvo suvaldyta. Situacija buvo suvaldyta, ES kontekste Lietuva nuo pat pradžių laikėsi griežčiausios Rusijos piliečių įvažiavimo į Lietuvą ribojimo politikos – siuntėme stiprų signalą Rusijos piliečiams, todėl srautai stipriai sumažėjo.
Kovo 10 d. buvo priimtas sprendimas neišdavinėti Rusijos piliečiams vizų, išskyrus humanitariniais pagrindais. Rugsėjo 19 d. Lietuva, kartu su Lenkija, Latvija ir Estija uždarė sienas Rusijos piliečiams, atvykstantiems turizmo, kultūros, sporto ir verslo tikslais.
Absoliučią daugumą Lietuvos sieną kirtusių Rusijos piliečių sudarė tranzitu į Kaliningradą vykę keleiviai, kurie nekelia Lietuvai nacionalinio saugumo grėsmių.
Po 2022 m. vasario 24 d. į LT įvažiavo 409 997 RF piliečiai, išvažiavo – 368 647 (skirtumas – 41 350). Atkreipiame dėmesį, kad draudimas į Lietuvą atvykti daliai Rusijos piliečių įsigaliojo rugsėjo 19 dieną. Po įsigaliojimo, statistiškai, per dieną tarp 1000 ir 1500 RF piliečių kerta LT sieną įvažiuodami ir panašus skaičius išvažiuoja. Apie 500 iš jų yra tranzitiniai keleiviai, didžioji dalis likusių – vilkikų vairuotojai. Dėl kitų priežasčių sieną kasdien kerta apie 150 RF piliečių: dalis jų yra opozicionieriai, dalis – turintys leidimus gyventi Lietuvoje ar kitose ES šalyse.
23. Ką Lietuvos diplomatija yra nuveikusi, kad A.Lukašenkos režimas būtų sankcionuojamas ne mažiau nei Putino? Išvardinkite Lietuvos iniciatyvas dėl sankcijų Baltarusijai per pastaruosius keletą mėnesių?
Lietuva nuolatos COREPER, (05.04 d., 06.28 d., 09.07 d., 09.30 d.), Užsienio reikalų tarybos (10.12, 11.14) posėdžiuose primena, kad Baltarusijai turi būti pritaikytos sankcijos veidrodiniu principu, kaip ir Rusijai. Taip pat tai kalbama dvišalių susitikimų metu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis (su Slovakija (03.29 d.), Prancūzija (03.30 d.), Lenkija (07.19 d.), Jungtine Karalyste (05.23 d., 08.23 d.), Islandija (08.26 d.), Graikija (10.19 d.), Vokietija 11.11 d.) bei Europos Sąjungos institucijų atstovais. Šis klausimas keliamas ir pokalbiuose su mūsų trečiųjų šalių partneriais (JAV, Jungtinės Karalyste, Japonija, Kanada, Korėjos Respublika).
Lietuvos pastangų dėka š. m. Europos Vadovų Taryboje keliamas ir Baltarusijos atsakomybės klausimas. Gegužės, birželio ir spalio Europos Vadovų Taryboje Lietuvos siūlymu įtrauktas atskiras paragrafas dėl Baltarusijos. Lietuvos siūlymu į sankcijas Baltarusijai įtrauktos pagrindinės Baltarusijos trąšų gamyklos „Grodno Azot“, „Belaruskalij“, taip pat – sektorinėse sankcijose įtraukti ribojimai pagrindinių Baltarusijoje gaminamų trąšų kodams. Lietuva pateikusi sankcionavimui 31 Baltarusijos asmenį ir 21 įmonę.
24. Kodėl garsiai deklaruodamas URM depolitizavimo principus, teikėte savo politinės komandos nario, viceministro Arnoldo Pranckevičiaus, neturėjusiam karjeros diplomato statuso, kandidatūrą nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi, Lietuvos Respublikos nuolatinio atstovo prie ES pareigoms užimti?
Šių metų rugsėjo 1 d. įsigalioję Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimai užtikrino depolitizavimo tikslų įgyvendinimą šiais būdais:
1. Atsisakyta nepagrįstos ir sudarančios sąlygas politizuoti diplomatinę tarnybą išimties valstybės politikams ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojams, pagal kurią šiems asmenims netaikomas 5 metų terminas atkurti diplomato statusą.
2. Panaikintos likusios paskutinės „įdiplomatinimo“ galimybės atsisakant nuostatų:
dėl diplomato tarnybos sutarties sudarymo be konkurso su asmeniu, Prezidento paskirtu diplomatiniu atstovu, su kuriuo buvo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis;
dėl terminuotų diplomato tarnybos sutarčių sudarymo su asmenimis, kurie eina pareigas, susijusias su užsienio politikos įgyvendinimu, Prezidento kanceliarijoje, Seimo kanceliarijoje, Vyriausybės kanceliarijoje ir atitinkamai atsisakyta nuostatų dėl neterminuotų diplomato tarnybos sutarčių sudarymo be konkurso su šiais asmenimis.
Šios nuostatos užtikrina nuoseklios ir skaidrios diplomatinės karjeros galimybes karjeros diplomatams. Tačiau svarbu pažymėti, kad atstovybių vadovų skyrimo procesas yra išskirtinis ir kyla iš Konstitucijos 84 straipsnio nuostatų, kuriose numatyta, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką; Lietuvos Respublikos Prezidentas Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų. Diplomatinio atstovo skyrimo tvarką detalizuoja Diplomatinės tarnybos įstatymo 49 str. ir 28 str. 2 dalis. Pažymėtina, kad asmuo, paskirtas diplomatiniu atstovu, pabaigęs savo paskyrimo kadenciją netampa karjeros diplomatu. Taigi Konstitucija numato pagrindinius skirtingų valdžios institucijų vaidmenis ir atsakomybes, skiriant Lietuvos diplomatinius atstovus užsienyje ir šis procesas yra ne politinis, o Konstitucinių galių realizavimo būdas.
Ambasadoriaus kandidatūra apsvarstyta ir paskirta Prezidento, dalyvaujant visoms Diplomatinės tarnybos įstatymo 49 str. numatytoms valstybinėms institucijoms (Prezidentūra, Vyriausybė, Seimas ir Užsienio reikalų ministerija), pagal teisės aktų jiems suteiktus įgaliojimus šiame procese, todėl kvestionuoti jo paskyrimą nėra jokio pagrindo.
25. Kodėl Jūsų politinės komandos nariams negalioja tokie pat aukšti Jūsų deklaruojami depolitizacijos standartai?
Žiūrėti į 24 kl. pateiktą atsakymą.
26. Ar Jūsų vertinimu buvęs Jūsų viceministras, naujai paskirtas ambasadorius Pranckevičius tinkamai atliko savo pareigas, siekdamas gauti savalaikį ES sankcijų reglamentavimo ir Lietuvos teisinių įsipareigojimų dėl tranzito į Karaliaučių išaiškinimą?
Neturiu jokios abejonės, kad ambasadorius tinkamai atliko savo pareigas bei sėkmingai atstovavo Lietuvos interesus.
27. Ar Lietuvos diplomatinėje tarnyboje nepavyko atrasti profesionalaus diplomato, galinčio užimti ambasadoriaus Japonijoje pareigų? Kaip su keliamais URM depolitizavimo tikslais dera faktas, kad paskirtas ambasadorius Japonijoje Aurelijus Zykas yra aktyvus Jūsų koalicijos partnerių – Liberalų sąjūdžio – politikas, dalyvavęs ir 2020 m. Seimo rinkimuose, niekada nebuvęs URM karjeros diplomatu?
Žiūrėti į 24 kl. pateiktą atsakymą.
Ambasadoriaus Japonijoje A. Zyko kandidatūra apsvarstyta ir paskirta Prezidento, dalyvaujant visoms Diplomatinės tarnybos įstatymo 49 str. numatytoms valstybinėms institucijoms (Prezidentūra, Vyriausybė, Seimas ir Užsienio reikalų ministerija), pagal teisės aktų jiems suteiktus įgaliojimus šiame procese, todėl kvestionuoti jo paskyrimą nėra jokio pagrindo.
Norėčiau taip pat pažymėti, kad A.Zykas – vienas garsiausių Lietuvos japonologų, puikiai išmanantis šios šalies kultūrą bei gerai mokantis šios šalies kalbą. Todėl tai sudaro galimybes ambasadoriui ypač gerai atlikti pareigas šioje valstybėje bei ginti Lietuvos interesus.
28. Ar Premjerės Ingridos Šimonytės patarėjo, buvusio Ingridos Šimonytės prezidentinės kampanijos štabo vadovo Pauliaus Lukausko skyrimas atstovybės Taivane vadovu, nediskredituoja naujai steigiamos atstovybės Taivane bei Jūsų deklaruojamų Lietuvos atstovybių užsienyje depolitizavimo tikslų?
Norėčiau Jus patikslinti, gerbiamas Paulius Lukauskas nėra Lietuvos diplomatinis atstovas Taivane, o Taivane nėra atidaryta Lietuvos diplomatinė atstovybė. Taipėjuje veikia Lietuvos Respublikos prekybos atstovybė.
Kaip yra viešai paskelbusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija, iš viso į šias pareigas Valstybės tarnybos departamento (VTD) vykdytoje atrankoje pretendavo 8 asmenys, o joje geriausiai pasirodė P. Lukauskas. Be Jūsų įvardintų pareigų jis pirmiausia yra sukaupęs daugiau nei 20 metų patirtį versle, užėmė vadovaujamas pareigas įvairiose verslo bendrovėse, vadovavęs Lietuvos verslo plėtrą ir eksportą skatinusiai agentūrai.
29. Ar Jūsų partiečio, Energetikos ministro Dainiaus Kreivio sutuoktinės skyrimas ambasadore Italijoje Jums atrodo savalaikis ir nesukeliantis interesų konflikto regimybės?
Pažymiu, kad interesų konflikto tarp energetikos ministro Dainiaus Kreivio ir URM departamento vadovės Dalios Kreivienės nėra, nes jie vienas kitam nepavaldūs. Taip pat VTEK yra pateikusi URM išaiškinimą, kuriame pažymi, „jog narystė politinėje partijoje pati savaime nėra aplinkybė kelianti interesų konflikto situaciją“.
Dalios Kreivienės ilgametė nuosekli karjera URM, nuo vyriausiosios specialistės iki departamento direktorės, – daugiau nei 20 metų. Tai patyrusi diplomatė, turinti aukščiausią URM apdovanojimą už nuopelnus diplomatinei tarnybai. Taip pat 2021 metais D. Kreivienė buvo apdovanota Investuotojų Forumo kaip geriausia valstybės tarnautoja.
30. Ar Jūsų vertinimu yra normali praktika, kad Ambasadoje prie Šventojo Sosto, labiausiai patyręs darbuotojas yra Ambasados vairuotojas? Kodėl nesiimta veiksmų užtikrinti institucinės atminties tęstinumą, paskyrus Ambasadore asmenį, neturėjusį jokios diplomatinės patirties?
Žiūrėti į 24 kl. pateiktą atsakymą.
S. Maslauskaitės-Mažylienės kandidatūra apsvarstyta ir paskirta Prezidento, dalyvaujant visoms Diplomatinės tarnybos įstatymo 49 str. numatytoms valstybinėms institucijoms (Prezidentūra, Vyriausybė, Seimas ir Užsienio reikalų ministerija), pagal teisės aktų jiems suteiktus įgaliojimus šiame procese, todėl kvestionuoti jo paskyrimą nėra jokio pagrindo.
Paskirta Lietuvos ambasadorė prie Šventojo Sosto S. Maslauskaitė-Mažylienė yra bažnytinio paveldo ekspertė, turinti ilgalaikę akademinę patirtį. Ambasadorė yra dirbusi Vilniaus arkivyskupijos menotyrininke, Bažnytinio paveldo direktore, Vilniaus dailės akademijos ir Vilniaus universiteto Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros lektore.
31. Koks buvo Jūsų partijos nario, buvusio Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio vaidmuo skiriant jo asmeninį draugą Ramūną Misiulį ambasadoriumi Vokietijos Federacinėje Respublikoje? Ar esate sulaukęs Žygimanto Pavilionio rekomendacijų, prašymų ar pageidavimų dėl ambasadorių skyrimo? Ar nemanote, kad toks atviras draugų ir bičiulių protegavimas skiriant asmenis į svarbius diplomatinius postus kenkia visuomenės pasitikėjimui valstybe bei jos institucijomis?
Jūsų klausime minima subjektyvia informacija aš nedisponuoju. Iš Seimo nario Ž. Pavilionio nesu sulaukęs jokių neteisėtų ar neetiškų prašymų ar pageidavimų, o ambasadorių paskyrimai vyko ir vyksta preciziškai teisės aktų numatyta tvarka.
32. 2021 m. atlikto Korupcijos suvokimo indekso tyrime, atliekamame Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos užsakymu, URM labai korumpuota ir iš dalies korumpuota laiko 38% valstybės tarnautojų bei net 46% procentai gyventojų. Nuo 2020 m. piliečių teigiančių, kad URM bei jos pavaldžiose įstaigose „korupcija labai paplitusi“ padaugėjo dvigubai. Kodėl skiriasi Jūsų deklaracijos apie skaidrumą ir realūs veiksmai, proteguojant išskirtinai Tėvynės Sąjungai–LKD bei Jūsų koalicijos partneriams artimus asmenis į svarbus diplomatinius postus? Ar ir toliau nuosekliai mažinsite URM sistemos skaidrumą?
Nesutinku su jūsų teiginiais, kaip jau nurodžiau ankstesniuose atsakymuose, URM sistemos skaidrumas buvo ir yra didinamas.
Atkreipiame dėmesį, kad Korupcijos suvokimo indeksas ir Specialiųjų tyrimų tarnybos užsakymu Vilmorus atlikta apklausa – du skirtingi tyrimai.
Korupcijos suvokimo indeksas – vienas garsiausių pasaulyje korupcijos suvokimo tyrimų, parodantis, kaip įvairioms pasaulio valstybėms pavyksta kontroliuoti korupciją. Šis tyrimas yra atliekamas „Transparency International“. 2021 m. Korupcijos suvokimo indekso tyrime Lietuvai skirtas 61 balas iš 100 galimų ir 34 vieta 180 šalių sąraše. Lietuva užima 13 vietą tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių. 2021 m. tyrimo duomenimis Lietuva pakilo per vieną vietą, t.y. tendencija yra gerėjanti.
Lietuvos respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos užsakymų Vilmorus atlieka kitą tyrimą – „Lietuvos korupcijos žemėlapis“. Per visą šio tyrimo egzistavimo laiką URM niekada nebuvo įvardinta tarp labai korumpuotų institucijų. Pažymėtina, kad ministerija sistemingai stiprina vidinės kontrolės mechanizmus, ministro įsakymu patvirtintas naujas Vidaus kontrolės aprašas. URM vertinimu, tyrime pateikti skaičiai atspindi bendrą apklausos 2021 m. neigiamą vertinimo tendenciją.
33. Ar buvo atliktos konsultacijos su JAV partneriais ir EK dėl Taivano atstovybės statuso ir pavadinimo prieš atidarant ją Vilniuje? Jei taip, kas konkrečiai vedė šias konsultacijas? Koks buvo Jūsų asmeninis indėlis?
Konsultacijos su partneriais dėl ryšių plėtros su Taivanu vyko nuolatos. Dėl atstovybės atidarymo Vilniuje: praėjusių metų rugpjūtį buvo konsultuojamasi su Europos Komisijos Išorinių veiksmų tarnybos pareigūnais, transatlantiniais partneriais. Partneriai pabrėžė, kad sveikina Lietuvos siekį plėtoti aktyvesnius ryšius su Taivanu ir kad atstovybės pavadinimo klausimas nepažeidžia “vienos Kinijos politikos”. Tai vėliau buvo patvirtinta ES Tarybos Prezidento Charles Michel ir ES Komisijos Pirmininkės Ursulos von der Leyen laiške Europos parlamento ir ES valstybių narių parlamentų nariams – “(…) mes nelaikome reprezentacinės atstovybės iš Taivano (ar Taivane) atidarymo (…) kaip prieštaraujančio ES vienos Kinijos politikai”. Taigi, Lietuva nepadarė jokių veiksmų, kurie prieštarautų kitų partnerių pozicijai dėl ryšių su Taivanu plėtros.
-
Opozicija skelbia surinkusi parašus dėl interpeliacijos G.Landsbergiui
-
TS-LKD seniūnė: opozicija interpeliacija G.Landsbergiui bando pridengti A.Stončaitį
-
Premjerė interpeliaciją G.Landsbergiui sieja su noru nukreipti dėmesį nuo A.Stončaičio
-
S.Skvernelis: opozicija tarsis dėl nepasitikėjimo visa Vyriausybe
-
G.Landsbergis apgailestauja dėl į interpeliacijos klausimus įtraukiamų diplomatų
-
G.Nausėdos patarėja: opozicijos interpeliacijos G.Landsbergiui klausimai – pagrįsti
-
Premjerė: kai kuriuos interpeliacijos klausimus A.Skaisgirytė galėtų užsiduoti sau
-
G.Landsbergis atsako dėl Kaliningrado tranzito: Rusija nuolatos užsiima dezinformacija
34. Ar buvo suderintos nacionalinių institucijų – Prezidento, atskirų ministerijų bei Seimo atstovų pozicijos dėl Taivano atstovybės statuso ir pavadinimo iki ją atidarant Vilniuje?
Pirmiausia, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad atstovybės pavadinimas Lietuvoje – Taivano žmonių atstovybė (angl. Taiwanese Representative Office in Lithuania).
Tarp klausime įvardintų institucijų informacija buvo keičiamasi reguliariai, o sprendimai priimami kiekvienos institucijos kompetencijų ribose. Ryšių plėtra su Taivanu (įskaitant apsikeitimą atstovybėmis) yra įgyvendinama pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2020 d. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintą Vyriausybės programą.
35. Kokie buvo pokalbiai su oficialiais atstovais Briuselyje dėl palaikymo mūsų pozicijai? Ar šiuo klausimu prašėte trečiosios šalies – JAV – atstovų paramos Jūsų pozicijai?
Kinijos prievartinių veiksmų prieš Lietuvą klausimas buvo iškeltas 2021 m. rugpjūčio pabaigoje COREPER. Informacijos atnaujinimas buvo reguliariai teikiamas vėlesniuose COREPER, PSK bei COASI ir TPC (Prekybos politikos) darbo grupėse, darbotvarkėje esant Kinijos klausimui arba iškeliant prie kitų klausimų (AOB). EIVT ir EK aktyviai įsitraukė bei tarpininkavo Lietuvos klausimu su Kinijos pareigūnais. EK vice-prezidentas V. Dombrovskis ir VĮ J. Borrellis išleido viešą pareiškimą pasmerkiant Kinijos veiksmus. Viešai Lietuvą iš karto parėmė tuo metu pirmininkaujanti Tarybai Slovėnija ir Prancūzija.
JAV parama ne kartą išreikšta mano susitikimuose su Valstybės sekretoriumi ir kitais JAV pareigūnais, Valstybės departamento pranešimuose, JAV Senato 2021 m. lapkričio 4 d. rezoliucijoje.
36. Kodėl mūsų pavyzdžiu nepasekė nei viena kita ES valstybė?
Diskusijos dėl aktyvių santykių su Taivanu vyksta įvairiose ES valstybėse narėse. Dauguma valstybių jau anksčiau buvo atidariusios savo atstovybes Taivane (17 ES valstybių, ES Komisija, JK, Šveicarija), o Taivanas yra atidaręs savo atstovybes 19 ES valstybėse (taip pat JK, Šveicarija ir prie Šventojo sosto).
Palaikymas Lietuvos sprendimams išreikštas Europos Parlamento dokumentuose, kuriuose visos ES valstybės raginamos stiprinti ryšius su Taivanu.
37. Ką Lietuvos diplomatija, kuriai Jūs vadovaujate, yra nuveikusi, kad ir kitose ES bei NATO valstybėse būtų atidarytos Taivano atstovybės pagal Lietuvos pavyzdį? Prašau išvardinti konkrečius darbus, ir kokia jų prognozuojama sėkmė? Kuriose šalyse ir kada yra laukiamas tokių atstovybių atidarymas? Jūsų vertinimu, kiek laiko dar turėtų būtų laukiama, kad būtų pripažinta, kad Lietuva padarė klaidą, paskubėjusi, nesubūrusi koalicijos, ir likusi viena?
Atidaryti savo atstovybes kitose šalyse ar priimti kitų šalių atstovybes yra kiekvienos šalies suvereni teisė ir sprendimas. Lietuvos sprendimas plėtoti aktyvesnius santykius su Taivanu sulaukė pritarimo tiek ES, tiek JAV ir šiandien matome, kad daug valstybių Lietuvos pavyzdžiu plėtoja aktyvesnius ryšius su Taivanu.
38. Kokie dar URM pareigūnai dalyvavo, priimant sprendimą, kad atidaryti Taivano atstovybę tokiu pavadinimu ir tokiu laiku? Koks yra čia viceministro Manto Adomėno vaidmuo? Patvirtinkite arba paneikite, kad Jūs žinojote, kad M. Adomėnas turėjo privačių interesų konfliktą su Taivanu? Jei žinojote, kodėl M. Adomėnas nebuvo nusišalinęs nuo sprendimų priėmimo?
Pasitarimuose ir diskusijose dėl Taivano žmonių atstovybės atidarymo dalyvavo ne vienas URM darbuotojas. Man nėra žinoma bei atsakingos institucijos nėra nustačiusios, kad viceministras galėjo turėti privačių interesų konfliktą.
39. Kokios dvišalės konsultacijos ieškant paramos Lietuvos pozicijai buvo atliktos iki Taivano atstovybės atidarymo fakto paviešinimo?
Kaip jau buvo minėta atsakant į 35 klausimą, buvo konsultuojamasi ir su ES išorinių veiksmų tarnyba, ir su JAV Valstybės departamentu. Santykių plėtros su Taivanu klausimas buvo aptariamas ir dvišaliuose susitikimuose su ES valstybėmis narėmis, ir su trečiosiomis valstybėmis – JK, Japonija, Australija.
40. Ar buvo tinkamai įvertinta potenciali šių sprendimų ekonominė žala Lietuvos strateginėms įmonėms bei atskiriems pramonės sektoriams?
Kaip jau buvo minėta, sprendimai aktyviau plėtoti ryšius su Taivanu ir kitomis Indijos – Ramiojo vandenyno šalimis buvo priimti įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatas dėl strateginės diversifikacijos ir Lietuvos priklausomybės nuo autokratinių šalių mažinimo. Jau šiandien matome, kad šis sprendimas atnešė didelę ekonominę naudą Lietuvos verslui – praėjusiais metais ir šiemet labai suaktyvėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos strategine partnere JAV, pagrindinėmis Indijos-Ramiojo vandenyno regiono valstybėmis.
Eksportas iš Lietuvos į Kiniją buvo sustabdytas dėl neteisėtų Kinijos veiksmų. 2022 m. sausio 27 d. Europos Sąjunga inicijavo PPO ginčų sprendimo procedūrą prieš Kiniją, kreipdamasi su prašymu surengti konsultacijas dėl Kinijos taikomo ekonominio spaudimo Lietuvai ir kitoms ES šalims bei diskriminacinių prekybos ribojimų.
41. Ar prieš priimant šį sprendimą, jis buvo suderintas su Ekonomikos ir inovacijų bei Susisiekimo ministerijomis? Kokių pastabų sulaukėte iš šių ministerijų atstovų?
Lietuvos planai aktyviau plėtoti ryšius su Taivanu, įskaitant atstovybių atidarymą, buvo reguliariai aptariami su kitų institucijų bei verslo atstovais Ekonominės diplomatijos tarybos bei Ekonominės diplomatijos tarybos darbo grupėje.
42. Kodėl tokia analizė nebuvo pristatyta Seimo Užsienio reikalų komiteto ir Ekonomikos komiteto nariams?
Lietuvos siekis plėtoti ryšius su Taivanu ir kitomis Indijos-Ramiojo vandenyno regiono šalimis nuolatos buvo pristatomas Užsienio reikalų komitete.
43. Kodėl vis dar nesurasti sprendimai, leidžiantys eksportuoti maisto produktus į Taivaną? Ką dėl to padarėte asmeniškai?
Šiais klausimais dirba ne tik URM, bet ir kolegos iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Pirmiausia noriu pabrėžti, kad jau dabar kai kurie lietuviški maisto ir žemės ūkio produktai eksportuojami į Taivaną – pavyzdžiui, šokoladai, alus, produktai, naudojami gyvūnų pašarams. Šių produktų eksportas į Taivaną nuo praėjusių metų padidėjo daugiau nei dvigubai (2022 m. I pusm. Lietuvos žemės ūkio ir maisto prekių eksportas į Taivaną sudarė 1 911,7 tūkst. EUR, 2,7 kart. daugiau nei 2021 m. I pusm. (709 tūkst. EUR)
Baigtos procedūros dėl lietuviškų pieno, žuvies, kiaušinių produktų eksporto leidimų, leidimai bus patvirtinti artimiausiu metu. Taip pat procese – leidimai lietuviškai jautienai, tikimės, kad leidimai bus suteikti iki šių metų pabaigos.
44. Ar Taivano atstovybės pavadinimas buvo parinktas vadovaujantis pirmiausia Lietuvos ar Taivano interesais? Kokie buvo lemiantys motyvai nesirinkti ES įprasto Taipėjaus ekonominės atstovybės statuso?
Laikomės principo, kad sprendimą dėl pavadinimo turi teisę priimti steigiančioji pusė, taigi, tokį pavadinimą pasiūlė Taivano atstovai. Manome, kad tai tenkina Lietuvos ir Taivano interesus.
45. Dėl kokių konkrečių priežasčių vėlavo Lietuvos prekybinės atstovybės Taivane atidarymas? Ar tai nebuvo sąmoningas vėlinimas iš Taivano pusės? Ar neturime priekaištų savo partneriams Taivane? Ar viskas įvyko taip, kaip tikėjotės ir prognozavote?
Lietuvos prekybos atstovybės Taivane atidarymas nevėlavo, atitiko lūkesčius ir prognozes.
