Žiūrėkite

Tado Sedekerskio komentaras prieš rungtynes su Kauno „Žalgiriu“Tado Sedekerskio komentaras prieš rungtynes su Kauno „Žalgiriu“

2019 07 02

G.Landsbergio kvietimas oponentams susitarti: ko iš tikrųjų siekia konservatoriai?

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis prakalbo apie tai, kad partijos turi susitarti dėl svarbiausių sprendimų valstybėje, tarkime, siekiant gerovės valstybės. Parlamentinių politinių jėgų atstovai tokį raginimą įvertino nevienareikšmiai. Politologas pastebi, kad tokie pareiškimai strategiškai labai tikslingi artėjant rinkimams.
Gabrielius Landsbergis
Gabrielius Landsbergis / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Šeštadienį vykusio TS-LKD Tarybos posėdžio metu kreipdamasis į partijos kolegas G.Landsbergis sakė, kad vienintelis būdas užtikrinti realų pokytį šalyje, proveržį ir tikrą ambiciją yra susitarimas tarp tų politinių jėgų, kurios gali prisiimti įsipareigojimus ilgiau nei iki vienerių rinkimų.

„Mes turime susitarti tarp tų, kurie pasiruošę prisiimti atsakomybę už Lietuvą. Aš manau, kad tai šiandien yra svarbiausias uždavinys. Kitu atveju visos kitos diskusijos turi kur kas mažiau prasmės. Tai reiškia, kad jeigu nebus sutarimo tarp tų, kurie supranta sutarimo prasmę, mes būsime priversti plūduriuoti toliau taip pat, kaip plūduriavome pastaruosius 30 metų. Niekas nesikeis ir situacija, gali būti, kad dar blogės“, – įspėjo G.Landsbergis.

Partijų atstovų nuomonės dėl to išsiskyrė. Vieni sveikina tokią poziciją, kiti mano, kad tokį konservatorių lyderio kalbėjimą galėjo paskatinti ir artėjantys Seimo rinkimai.

Reikia ne tik žodžių

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas sakė, kad socdemai savo veiksmais ne kartą įrodė, jog esminiais klausimais yra pasiruošę ir geba telkti šalį, kitas politines partijas. Anot jo, 2014 metais LSDP inicijavo nacionalinį susitarimą dėl gynybos, kuris įgyvendinamas iki šiol.

G.Palucko teigimu, išgirdę švietimo ir akademinės bendruomenės siūlymus dėl švietimo ateities, socialdemokratai siūlė TS-LKD inicijuoti nacionalinį susitarimą. Tačiau jam panašu, kad konservatoriai tam nėra pasiruošę.

„Kitaip tariant, gerai būtų, kad veiksmai sutaptų su žodžiais. Mes, kaip didžiausia ir atsakomybę nešanti tradicinė partija, visada esame pasiruošę tartis, šnekėti dėl fundamentalių, strateginių šaliai svarbių klausimų. Bet tai turi būti ne tik žodžiai“, – pabrėžė LSDP pirmininkas.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Gintautas Paluckas, Gabrielius Landsbergis
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Gintautas Paluckas, Gabrielius Landsbergis

Ar kitos partijos būtų pasirengusios tartis ir susitarti? G.Palucko nuomone, čia koją gali pakišti, pavyzdžiui, asmeniškumai tarp G.Landsbergio ir „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio.

„Jie nuoširdžiai stengiasi šiuos pastaruosius dvejus su puse metų deginti tiltus intensyviai ir nevengia vienas kitą vadinti įvairiais epitetais, kurių nekartosiu. Tai, aš manau, kad tie asmeniškumai stipriai kiša koją“, – akcentavo jis.

Jie nuoširdžiai stengiasi šiuos pastaruosius dvejus su puse metų deginti tiltus intensyviai.

G.Paluckas aiškino, kad pirmiausia būtina sutarti dėl to, kokios Lietuvos norime: minimalios valstybės projekto ar gerovės šalies. Visa kita esą yra detalės.

„Apie gerovės valstybę mes pasiruošę šnekėtis ir tartis. Dėl tolesnio minimalios valstybės projekto įgyvendinimo mes pasisakome kategoriškai prieš“, – komentavo socdemų vedlys.

G.Landsbergio pareiškimus dėl būtinybės partijoms susitarti G.Paluckas siejo ir su artėjančiais rinkimais, rūpesčiu dėl galimų koalicijų.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis

„Jūs prisiminkite, 2016 metų pabaigoje buvo labai gražiai ir sklandžiai kalbama apie koaliciją, pirmiausia buvo tokios derybos tarp „valstiečių“ ir konservatorių. Atverskite keletą puslapių atgal, prisiminsite, kad tiek „valstiečių“, tiek konservatorių lyderiai vieni kitus vadino idėjiniais broliais. Bent jau R.Karbauskis tai yra pasakęs ne kartą, kad, štai, su socdemais koalicija yra techninė, o idėjinė tai yra su konservatoriais.

Dabar šiek tiek komiškai skamba tie pasisakymai, bet taip buvo. Tai, aš manau, kad čia mėginimas statyti tiltus, kurie yra stipriai sudeginti ir sugriauti, 2020 metų Seimo rinkimams“, – mano jis.

Nenori kikenti į kumštį

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas tikino, kad liberalai yra pasirengę ieškoti sutarimo su kitomis partijomis.

„Bet, visada tą pabrėždavau, norint partijoms tartis, susitarti, pirmiausia toną turi padiktuoti valdančiosios partijos. Pasiūlyti gali ir opozicija, bet be valdančiųjų geranoriško noro bendradarbiauti niekada to nebus. Mes daugeliu atveju matėme, kai kokie nors opozicijos siūlymai yra atmetami vieno, dviejų, trijų balsų persvara ir valdantieji džiaugiasi – kam jiems reikalingas bendradarbiavimas, jeigu jie turi vieno balso persvarą. Tokia paradigma labai dažnai valdančiuosius apima“, – kalbėjo jis.

Norint partijoms tartis, susitarti, pirmiausia toną turi padiktuoti valdančiosios partijos. Pasiūlyti gali ir opozicija, bet be valdančiųjų geranoriško noro bendradarbiauti niekada to nebus.

E.Gentvilas priminė, kad išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda kalbėjo apie tai, kad sieks nacionalinių susitarimų ir mėgins įtikinti partijas jų būtinumu. Jis tikisi, kad būsimasis šalies vadovas laikysis žodžio.

Liberalų sąjūdžio vadovo teigimu, realu, kad partijos gali pasiekti susitarimą dėl svarbiausių klausimų. Tačiau tam reikia, kad atsirastų kažkokia valdančioji dauguma, nes dabar neaišku, su kuo kalbėtis.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Eugenijus Gentvilas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Eugenijus Gentvilas

Anot jo, opozicijoje esančios partijos yra aiškiau apsibrėžusios – turi tam tikrus bendro veikimo tikslus ir kryptis, išsirinko lyderę. „Laukiame valdančiųjų apsisprendimo. Kai jau jie susidėlioja, gerai, sėdame, kalbame. Turi atsirasti Vyriausybės programa. Joje turėtų atsispindėti ir prezidento G.Nausėdos pageidavimai ar nurodytos kryptys. Tada tariamės“, – sakė E.Gentvilas.

Jis pripažįsta, kad temos, dėl kurių šiandien tariasi koaliciją lipdančios partijos, t.y. socialinės atskirties mažinimo, iš tiesų yra labai svarbios valstybei ir piliečiams. Esą dėl to reikia siekti platesnio politinio sutarimo.

E.Gentvilo teigimu, situacija valstybėje yra radikaliai pasikeitusi. Buvo silpna valdančioji dauguma, dabar jos apskritai nėra.

„Ką daryti mums, kaip opozicijai? Trinti rankomis ir kikenti į kumštį? Aš nesutinku. Galima pasišaipyti, bet tai vienas žanras. O kitas žanras – ką darome su valstybe, su valstybės reikalais“, – pažymėjo jis.

Žiūrės, ar netuščiažodžiauja

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas politinių oponentų siūlymą įvertino kaip atsakymą į tam tikras mintis, pastaruoju metu išsakytas ir jo paties.

„Kai pradėjome formuoti koaliciją, aš minėjau, kad be esminių makroekonominių socioekonominės politikos pokyčių mes tikrai gerovės valstybės nesukursime. Turime užbaigti tą pačią mokestinę reformą tikrų progresinių mokesčių link. Ir tam reikia tikrai platesnio sutarimo, negu yra dabar netgi koalicija kuriama. Dėl to aš visiškai pritariu ir džiaugiuosi, kad sureaguota labai pozityviai į tai, ką mes kalbėjome“, – tvirtino „valstietis“.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Tomas Tomilinas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Tomas Tomilinas

T.Tomilinas pabrėžė, kad svarbu ne tik reaguoti bei deklaruoti, bet ir balsuoti. Jis aiškino, kad pasiūlius tam tikrus pokyčius, bus žiūrima, kaip Seime balsuos TS-LKD atstovai.

Politikas minėjo, kad su europarlamentaru tapsiančiu Stasiu Jakeliūnu yra pasiūlęs darbo santykių apmokestinimo srityje „pasiekti teisingą tarifą“ tam, kad būtų kompensuotas„Sodros“ lubų efektas.

„Va aš pažiūrėsiu, kaip balsuos konservatorių partija. Jeigu jie visi balsuos „už“, tai reiškia, kad jų kalbėjimai turi kokią nors prasmę, tai, ką G.Landsbergis pasakė. Jeigu ten bus vėl palaida bala ir keli balsuos „už“, o kiti – „prieš“, nes jų taip verslas paprašė, tai, žinote, tada tai yra tuščiažodžiavimas. Aš pažiūrėsiu. Labai greitai jų kalba bus įvertinta“, – akcentavo jis.

Aš pažiūrėsiu. Labai greitai jų kalba bus įvertinta.

Svarstydamas, kodėl dabar konservatoriai prabilo apie būtinybę siekti sutarimo, T.Tomilinas teigė, kad jie taip pat reaguoja į objektyvius reiškinius, visuomenės pasirinkimus, reitingus ir t.t.

Jo nuomone, partijoms įmanoma susitarti dėl svarbiausių klausimų valstybėje. Esą Seimo kadencijos pradžioje matėme tokius balsavimus, tarkime, dėl priemonių alkoholio prieinamumui mažinti, vaiko teisių apsaugos reformos.

Palygino su girtu kūmu

Dėl valdančiosios koalicijos suformavimo besiderančios „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui nelabai suprantama G.Landsbergio retorika.

Jo nuomone, tokiu būdu konservatoriai galbūt siekė pritraukti dėmesį ir gauti nemokamą reklamą.

„Čia maždaug panašiai, kaip girtas kūmas po vestuvių trijų parų pabunda iš pagirių ir sako: „Žiūrėkite, ei, mes čia dar tokie esame, jeigu ką, mes galime jums padėti.“ O kurioje vietoje reikia padėti? Seime tegul balsuoja už tuos įstatymų projektus, kurie yra Vyriausybės programos įgyvendinime, tegul neparduoda sprendimų vardan savo asmeninės naudos, taip, kaip buvo padaryta su urėdijomis, taip, kaip buvo padaryta su kitais balsavimais“, – teigė R.Žemaitaitis.

Seime tegul balsuoja už tuos įstatymų projektus, kurie yra Vyriausybės programos įgyvendinime, tegul neparduoda sprendimų vardan savo asmeninės naudos.

Jis kritiškai vertino G.Landsbergio pareiškimus dėl pagalbos „valstiečiams“ tapti partija. Anot „tvarkiečio“, matyt, konservatorių lyderis nežino, kad LVŽS yra viena seniausių politinių organizacijų šalyje, menanti tarpukario laikotarpį.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Remigijus Žemaitaitis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Remigijus Žemaitaitis

„Tai aš nelabai suprantu, ką jis siūlo padėti tapti kaip politine partija, kai jų politinėje partijoje vietoj to, kad būtų demokratijos šventė, Rimantą Joną Dagį išmeta iš partijos narių ir iš sąrašų. Kurioje vietoje čia politinė partija turi būti, tai nelabai suprantu. Dar kartą sakau, kad, mano galva, tiesiog čia yra atkreipimas dėmesio į save, kad nemokamai apie mane rašytų, kalbėtų. Kaip žinote, šią savaitę nevyksta plenariniai posėdžiai, tai nemokamai pasireklamuos“, – galvoja R.Žemaitaitis.

Formuoja teigiamą įvaizdį

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis mano, kad G.Landsbergio kalbėjimas strategiškai labai tikslingas artėjant rinkimams.

„Pasirengimas rinkimams į Seimą reikalauja teigiamo įvaizdžio suformavimo, teigiamo įvaizdžio platformos. Kalbėjimas apie bendradarbiavimą, galimybes susitarti dėl kažkokių esminių klausimų, parama vardan stabilumo ir panašiai tame pirminiame priešrinkiminiame laikotarpyje gali suteikti politinei jėgai labai didelį palaikymą visuomenėje“, – aiškino politologas.

Pasirengimas rinkimams į Seimą reikalauja teigiamo įvaizdžio suformavimo, teigiamo įvaizdžio platformos.

L.Bielinio teigimu, plataus politinio spektro partijoms formaliai gal ir galima susitarti svarbiais klausimais. Tačiau realiai bendradarbiavimas yra faktiškai neįmanomas. Tarp partijų yra ir esminių politinių pozicijų skirtumų, ir individualių prieštaravimų, net konfliktinių žvelgimų vieniems į kitus, ir tam tikra santykių istorija, kuri neleidžia visuomenei pamatyti galimybės veikti bendrai.

„Taip kad praktiškai tai yra labai sudėtinga. Tam reikalingas labai rimtas lyderis, kuris galėtų apjungti arba sutramdyti konfliktus. Šiuo metu nė vienoje politinėje partijoje nėra tokio lyderio“, – pabrėžė VDU profesorius.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Siekti valstybės vadovės posto ekonominės krizės metais Daliai Grybauskaitei, kaip ekonomistei, buvo paranku, teigia politologas Lauras Bielinis.
Luko Balandžio / 15min nuotr./Siekti valstybės vadovės posto ekonominės krizės metais Daliai Grybauskaitei, kaip ekonomistei, buvo paranku, teigia politologas Lauras Bielinis.

Tokiu lyderiu galbūt galėtų būti G.Nausėda, bet reikia palaukti tam, kad pamatytumėme, ar taip bus.

Politinių partijų susitarimo tvarumą, kaip sakė L.Bielinis, nulemia konstruktyvus, visoms pusėms naudingas sprendinys.

„Jeigu toks susitarimas išties abiems pusėms naudingas, jeigu dėl to sprendimo abi pusės gauna galimybę veikti savo kryptimis, tai tada iš tikrųjų tas susitarimas gali būti stiprus ir ilgalaikis. O jeigu tai tik susitarimas, kuris tam kartui, trumpame laikotarpyje stabilizuoja situaciją, bet nesuteikia nei naudos, nei galimybių veikti tolesnėje ateityje, tai jis labai greitai išyra, belieka tik formalus dokumentas, daugiau nieko“, – tikino jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos