Keistai atrodė
G.Landsbergio teigimu, Vokietijos kanclerės ir autoritarinio Baltarusijos prezidento pokalbis su juo nebuvo derintas. Apie tai jis sužinojo iš žinutės socialiniame tinkle „Twitter“.
„Kadangi netoli sėdime su Lenkijos užsienio reikalų ministru, mes pradėjome svarstyti apie galimas reakcijas ir ką toliau daryti“, – antradienį popiet Seime žurnalistams pasakojo užsienio reikalų ministras.
Jis nieko negirdėjo apie galimą A.Lukašenkos pasiūlymą A.Merkel. „Keistai viskas vakar vakare atrodė. Dėl to, kad turėjome visą dieną posėdžio. Ir posėdžio metu išvis nebuvo jokios kalbos apie kokius nors skambučius. Nieko panašaus. Kaip tik ganėtinai vieninga, sakyčiau, ir palaikanti Lietuvą ir Lenkiją stipri pozicija iš kolegų, iš partnerių, iš Pietų valstybių – iš visų. Tikrai sulaukėme labai daug paramos.
Pavyko susitarti dėl teisinių kriterijų sankcijoms, kas irgi yra ganėtinai didelis žingsnis į priekį. Ir po to jau praktiškai besibaigiant posėdžiui esame supažindami su nauja informacija. Tai šiek tiek gal buvo netikėta“, – sakė iš Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos Briuselyje grįžęs ministras.
Pokalbis neturėjo būti viešinamas?
Klausiamas apie tai, ar vokiečiai informavo, kokie galimi scenarijai buvo aptarti A.Merkel ir A.Lukašenkos pokalbio metu, G.Landsbergis sakė, kad kol kas pasiekė labai lakoniška informacija.
„Tiesą sakant, ieškodamas gal ir šiokio tokio pateisinimo visai tokiai sumaiščiai, kuri kilo po skambučio, viena informacija mus pasiekė. Nežinau, negaliu garantuoti jos teisingumo, ji daug ką paaiškintų: buvo sutarta, kad skambutis nebus viešinamas“, – komentavo jis.
Ką tai keičia? Anot užsienio reikalų ministro, galbūt būta lūkesčio, kad bus bandoma sužinoti, kokia yra laikysena ir t.t.
„Jeigu tai yra tiesa, aš nežinau. Bet tai galėtų paaiškinti po to toliau sekusią sumaištį dėl to, kas pirmas komunikuoja, dėl to, kad pirmas A.Lukašenka pradėjo komunikuoti, vokiečiai tiktai pasivijo. Aš pats dar to išrašo, sakykime, skambučio, kuris paprastai pasiekia ministrus, dar nesu matęs. Galbūt jis ir atėjęs, tiesiog aš tik ką nusileidau Vilniuje, tai negaliu to pasakyti. Bet, panašu, kad galėjo būti situacija tokia, kad buvo šiek tiek per daug pasitikėta A.Lukašenka“, – svarstė jis.
Nemato apie ką kalbėtis su A.Lukašenka
Anksčiau G.Landsbergis buvo sakęs, kad sprendžiant nelegalios, migracijos krizę, sukeltą A.Lukašenkos režimo, prašyti Rusijos pagalbos, tartis su legitimiu nepripažįstamu kaimyninės šalies prezidentu būtų kelias į pragaištį.
Jis aiškino ir toliau liekantis prie savo nuomonės.
Esą jeigu prašysime pagalbos iš Rusijos, turime įvertinti, kokia bus kaina. Ji, pasak užsienio reikalų ministro, gali būti Baltarusijos suvereniteto likučiai.
„Ir tai yra iš tikrųjų labai grėsminga. Ir aš vakar tą pasakiau, tiesą sakant, per Užsienio reikalų tarybos posėdį. Kad mes turime labai atsargiai tą vertinti“, – pabrėžė G.Landsbergis.
Kalbėdamas apie A.Merkel pokalbio su A.Lukašenka padarinius, jis sakė, kad Baltarusijos diktatorius gali pradėti svarstyti, jog darosi pripažįstamas Vakarų lyderių kaip vienas galimų problemos sprendėjų.
„Nors pats yra tos problemos sukėlėjas ir su juo kalbėtis, tiesą sakant, aš nelabai matau apie ką. Bet realiai galima tiesiog jį informuoti, kad, kaip ir kiekvieno nusikaltimą darančio žmogaus, po to nusikaltimo laukia atsakas. Tas atsakas gali būti teisinis, jis gali būti ekonominis, finansinis, politinis, bet koks. Tiktai apie tai mes turėtume kalbėti“, – pabrėžė užsienio reikalų ministras.
Prezidentas Gitanas Nausėda britų visuomeniniam transliuotojui BBC pareiškė, kad reikia kalbėtis su A.Lukašenka, žmogumi, atsakingu už situaciją pasienyje.
Ministras priminė, kad šalies vadovas prieš kelias dienas kartu su Latvijos ir Estijos prezidentais pasakė, jog dėl A.Lukašenkos veiksmų reikėtų kreiptis į teismą.
„Dar kiek anksčiau pasakė, kad nemato galimybių kalbėtis su A.Lukašenka. Aš manau, kad gal jis turės galimybę patikslinti savo poziciją, ką jis turi galvoje“, – svarstė jis.
