„Norėčiau, kad nuovargis išsiblaškytų greičiau“, – antradienį žurnalistams Seime komentavo G.Landsbergis.
Pirmadienį prasidėjo tris dienas truksiančios kariaujančių Ukrainos ir Rusijos delegacijų derybos.
Skelbiama, kad po anksčiau šį mėnesį Kyjive įvykusio derybininkų susitikimo Rusijos milijardieriui Romanui Abramovičiui ir Ukrainos taikos derybininkams pasireiškė su bandymu nunuodyti siejami simptomai.
Tai, pasak G.Landsbergio, sunku vertinti kaip nuoširdų norą derėtis.
„Vakar buvo žinutės apie nunuodytus arba bandymą nunuodyti delegacijos narius. Tai sunku vertinti kaip nuoširdų norą derėtis“, – vertino jis.
JAV žvalgybos duomenimis, R.Abramovičius ir Ukrainos taikos derybininkai sunegalavo dėl aplinkos veiksnio, o ne dėl bandymo nunuodyti.
Saugumo sąlyga – žlugęs „putinizmas“
Derybose, pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro, užduoti toną turi Ukraina.
„Manau, kad objektyvios derybos prasideda tada, kai agresorius pripažįsta, kad jis pralaimi, tada galima kažką bandyti derėtis. Bet, pirmiausia, turime įsivardyti, kas dalyvauja derybose. Tai yra Ukrainos derybos ir ji turi nustatyti parametrus, pagal kuriuos jie manys, kad tos derybos turi vykti, jie numatys sėkmės kriterijus, kuriuose jie matytų, kad tos derybos jiems yra tinkamos ir reikalingos.
Vakarų spaudimas deryboms arba tam tikras raginimas derėtis, man atrodo, tai yra iš principo nereikalingas dalykas“, – kalbėjo politikas.
Net jei derybos bus sėkmingos, bet „putinizmas“ išliks, Rusija ir toliau kels pavojų kaimyninėms valstybėms, teigė G.Landsbergis.
„Lietuvos pozicija turi būti labai aiški: tai yra blogio sistema, putinizmas, vadovaujamas Vladimiro Putino, turintis agresyvią, teroru grįstą ideologiją, skirtą okupuoti aplinkinėms valstybėms. Ir tol, kol ši ideologija nebus žlugusi, kol nebus panaikinta, tol ta valstybė kels pavojų.
Tai reiškia, net jei derybos įvyktų, pasibaigtų kažkokiu susitarimu, bet putinizmas išliktų, de facto tai reiškia, kad kaimynams pavojus grėstų toliau“, – komentavo ministras.
Net jei derybos įvyktų, pasibaigtų kažkokiu susitarimu, bet putinizmas išliktų, de facto tai reiškia, kad kaimynams pavojus grėstų toliau.
Kliūtys dėl Rusijos konsulato Klaipėdoje uždarymo
JAV prezidentas Joe Bidenas anksčiau šią savaitę pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas negali likti valdžioje.
G.Landsbergis paantrino J.Bidenui:
„Iš tikrųjų V.Putinas neturi likti valdžioje. Matyt, tolesnis paaiškinimas yra susijęs su tuo, ar bus dedamos kokios nors aktyvios priemonės jo valdžios pakeitimui. Intervencijų Vakarų valstybės neplanuoja. Manau, kad didžiausią darbą V.Putino pakeitimui šiandien daro Ukraina ir mūsų pagalba reikalinga būtent tam, kad V.Putinas valdžioje užsibūtų kuo trumpiau – mes turime padėti Ukrainai.“
Pirmadienį Ukrainos žvalgybos tarnybos paskelbė Europoje veikiančių šimtų įtariamų Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) agentų sąrašą, kuriame taip pat yra viena su Lietuva siejama pavardė.
Numanomų agentų sąraše nurodoma, kad su FSB bendradarbiauja Anastasija Ručkina, kurios gyvenamoji vieta registruota Klaipėdoje.
Užsienio reikalų ministras G.Landsbergis teigė, jog tokie agentų sąrašai yra vertinami Lietuvos žvalgybos institucijų: „Jeigu jie matys kažkokias grėsmes, į kurias mes turime atsižvelgti, mes į jas atsižvelgsim.“
Paklaustas, ar svarstoma uždaryti Rusijos konsulatą Klaipėdoje, ministras atsakė, jog situacija vertinama, bet tai esą nėra taip paprasta.
„Lietuva dalyvauja trišaliame susitarime tarp ES, Rusijos ir mes esame trečioji šalis, viena iš dalyvių šalių, dėl Rusijos piliečių tranzito iš Rusijos teritorijos į Kaliningradą. Dalis tranzito yra įgyvendinama per konsulines įstaigas tiek Kaliningrade, tiek Rusijos žemyninėje teritorijoje.
Mes sutarties kol kas negalime nesilaikyti dėl jos trišališkumo.
Tai reiškia, kad pradedant uždarinėti konsulines įstaigas, yra didelė tikimybė, kad atsakas grėstų mums po to sutarties nesilaikymu. Mes sutarties kol kas negalime nesilaikyti dėl jos trišališkumo“, – pasakojo G.Landsbergis.
Paragino J.Džiugelį labiau pasitikėti Vyriausybe
Lietuvai planuojant priimti informacinių technologijų specialistų ir įmonių iš Rusijos ir Baltarusijos, Seimo konservatorius Justas Džiugelis pareiškė, jog toks priėmimas prasidės tik tada, kai bus patvirtintas saugiklių sąrašas, neleisiantis į šalį patekti nepageidaujamiems asmenims.
Konservatorių partijos pirmininkas G.Landsbergis kolegą Seime paragino labiau pasitikėti Vyriausybe ir teigė, kad viskas bus pristatyta.
„Aš norėčiau paraginti kolegas, ypatingai iš valdančiosios daugumos ir ypatingai iš mūsų pačių frakcijos, pasitikėti Vyriausybe. Užtikrinu, kad Vyriausybė daro viską, ką gali. Vertiname nuolat ir kylančias grėsmes, ir taip pat galimybes, atsirandančias iš naujai besiklostančios situacijos, kuri daugiausia klostosi Baltarusijoje, šiek tiek – Rusijoje. <...>
Kadangi tai yra toks spartus procesas vykstantis, gal ne visą laiką spėjam greičiausiu būdu atnešti visus paaiškinimus į Vyriausybę. Bet neabejoju, kad viskas bus pristatyta“, – tikino ministras.
Rusijos invazija Ukrainoje tęsiasi 34-ą dieną.
