Prezidento teigimu, verslas nebuvo laiku įspėtas apie Taivaniečių atstovybės įkūrimą Lietuvoje, dalis verslo dėl to nukentėjo.
Vertindamas šiuos žodžius, G.Landsbergis teigė, kad šalies vadovas neturėjo pakankamai informacijos.
„Su verslu mes kontaktą palaikėme nuo pirmųjų [Kinijos] embargo minučių“, – pabrėžė politikas.
„Antras dalykas, dėl to, kad tam tikros priemonės buvo grasinamos pritaikyti trečiosioms valstybėms, tai šito nėra, prezidentas sakė lyg tai buvo grasinimas, tačiau Europos Komisijos ir kitų valstybių, mūsų partnerių labai aktyvi veikla – Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos – sustabdė bet kokį Kinijos mėginimą spausti trečiąsias valstybes, kad mūsų politiniai sprendimai pasikeistų. Tai čia šiek tiek netiksli informacija nuskambėjo“, – toliau komentavo G.Landsbergis.
Prezidento pranešimo pradžioje jis teigė išgirdęs esminę liniją – Lietuvos saugumas stovi ant kelių pamatinių akmenų ir vienas iš jų yra transatlantiniai santykiai.
„Jis pats savo kalboje sakydamas, su kuo jis pirmiausiai susitinka, su kuo kalbasi, paminėjo amerikiečius“, – pridūrė užsienio reikalų ministras.
Vėliau, anot jo, kalboje sekė teiginiai apie vertybines Lietuvos užsienio politikos nuostatas.
„Būtent dėl vertybių mes remiame Baltarusijos opoziciją, dėl vertybių mes remiame Ukrainos laisvės kovą ir nepriklausomybės kovą. Tai šie atvejai lygiai taip pat pritaikomi geografiškai toliau esantiems mūsų užsienio politikos klausimams.
Jeigu mes kalbėtume apie mūsų paramą Taivanui, tai jis kyla iš lygiai ten pat – yra pastatytas ant transatlantinio akmens ir ant vertybių.
Jeigu mes kalbėtume apie mūsų paramą Taivanui, tai jis kyla iš lygiai ten pat – yra pastatytas ant transatlantinio akmens ir ant vertybių“, – kalbėjo G.Landsbegis.
Jei Lietuvos užsienio politika Taivano klausimu būtų kitokia, pasak ministro, būtų sunku paaiškinti to nuoseklumą.
„Jeigu klausimas yra 100 km nuo Lietuvos sienos, mes esame vertybiški, jei 1000 km ir tai yra labai grubūs žmogaus teisių pažeidimai, numanomas genocidas, koncentracijos stovyklos, tada mes turime kitus tikslus, taigi šitie klausimai mūsų nebedomina, nepaisant to, kad jie turi transatlantinį dėmenį“, – kalbėjo G.Landsbergis.
-
V.Landsbergis apie prezidento pranešimą: „Atrodo, kad visi ministrai blogai dirba. O kas juos patvirtino?“
-
D.Grybauskaitės perspėjimas dėl artėjančio sunkmečio: krizė gali būti ne už kalnų
-
Premjerė: svarbiausia – su prezidentu kartu veikiama saugumo, užsienio politikos srityse
-
V.Blinkevičiūtė įvertino G.Nausėdos kalbą: tai aiški žinutė konservatoriams ir liberalams
-
Trečiasis prezidento G.Nausėdos metinis pranešimas
-
BFK nariai nesutaria dėl valdančiųjų žadėtos mokesčių reformos būtinybės
Ketvirtadienį Seime sakydamas metinį pranešimą prezidentas G.Nausėda teigė, kad šįmet dalis Lietuvos verslo nukentėjo „dėl audringos Kinijos reakcijos į taivaniečių atstovybės atidarymą Vilniuje“.
„Planuojant šį sprendimą, remtasi prielaida, kad Kinijos atsakas apsiribos eksporto bei importo operacijų suvaržymu ir neapims poveikio trečiųjų šalių verslui Lietuvoje.
Dar blogiau, nebuvo pasirengta atsakomiesiems veiksmams.
Ši prielaida pasirodė besanti pernelyg optimistiška. Dar blogiau, nebuvo pasirengta atsakomiesiems veiksmams. Nebuvo laiku įspėti verslo atstovai“, – kalbėjo prezidentas.
Jis taip atkreipė dėmesį į tai, kad „dar visai neseniai Lietuvos verslininkai buvo raginami plėtoti bendradarbiavimą su Kinijos įmonėmis. Tačiau šiais metais tiems, kurie patyrė nuostolių, buvo pasiūlyta pakentėti. O tarp eilučių – dar ir patylėti“.
Mato kaip arbitrą
Kalbėdamas apie šalies vadovo kritiką dėl įtampos Seime, G.Landsbergis teigė sutinkantis su situacijos įvertinimu. Vis dėlto, jis pabrėžė, kad prezidentas labiau save sieja su opozicinėmis jėgomis.
„Dialogui tai tikrai nepadeda, kad atsistoja aiškiai į vieną pusę. Tada (...) reikia diskutuoti ir su opozicija, ir su toje pačioje pusėje esančiu prezidentu“, – sakė jis.
Anksčiau G.Nausėda yra sakęs, kad susiskaldymą Seime lėmė beatodairiški valdančiųjų veiksmai, „buldozerio principai politikoje“.
Skaitydamas metinį pranešimą, jis teigė, jog dialogui reikalinga „visų pusių gera valia ir noras ne rinkimų pažadais, o asmeniniu pavyzdžiu diegti kitokią politinę kultūrą“.
„Na, tradicija tokia buvo Lietuvoje, valstybės vadovai dalyvaudavo dialoge ir užimdavo tą arbitro poziciją, kuri leidžia abiem pusėm priartėti prie centro ir rasti sutarimą“, – sakė G.Landsbergis.
Jis teigė galintis suprasti kritiką valdantiesiems, tačiau pabrėžė, jog „sunku vairuoti Vyriausybės laivą, kuomet plaukiam per tokią sraunią upę ir kurioje yra tiek daug akmenų“, omenyje turėdamas krizes, kurių sąlygomis tenka dirbti, pavyzdžiui, karą Ukrainoje.
„Ne visi sprendimai gali būti iš karto savaime aiškūs, paaiškinti, suprantami ir suvokiami. Tą galiu aš sau prisiimti ir manau, kad didelė dalis Vyriausybės tą ir prisiims“, – svarstė jis.
