Tokį siūlymą ministras teikia dėl Minsko vaidmens kurstant migrantų krizę Lietuvoje.
Posėdžio išvakarėse ministras BNS teigė, kad ES turi atgrasyti autoritarinius režimus naudoti žmones kaip įrankį politiniam šantažui visos bendrijos atžvilgiu.
Savo siūlymą jis sekmadienį aptarė neformaliame susitikime su Šiaurės ir Baltijos šalių užsienio reikalų ministrais.
Naujas sankcijas Baltarusijai Lietuva siūlo ES neseniai sutarus dėl sektorinių sankcijų šaliai paketo. Jis buvo patvirtintas Baltarusijai gegužę nukreipus į Vilnių skridusį „Ryanair“ lėktuvą į Minską ir sulaikius juo skridusį opozicijos tinklaraštininką Ramaną Pratasevičių bei jo merginą Sofiją Sapegą.
ES taip pat įvedė Baltarusijai įvairių kitokių sankcijų, reaguodama į Aliaksandro Lukašenkos režimo susidorojimą su šalies opozicija po pernykščių prezidento rinkimų.
Santykiams su Baltarusija prastėjant, per šią šalį į Lietuvą pradėjo vykti rekordinis kiekis nelegalių migrantų.
Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija Lietuvos pareigūnai sulaikė 1634 migrantus – 20 kartų daugiau nei pernai. Daugelis jų yra iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių.
Pirmadienį taip pat rengiamas neeilinis Europos Parlamento (EP) Užsienio reikalų bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetų posėdis migrantų antplūdžio tema.
Posėdyje dalyvaus vidaus reikalų eurokomisarė Ylva Johansson, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ vykdomasis direktorius Fabrice Leggeri, Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Europos išorės veiksmų tarnybos atstovas Lucas Devigne.
„Tai yra Lukašenkos, padedant Kremliui, hibridinė ataka ne tik prieš Lietuvą, bet ir prieš ES. Atakoms prieš kaimyninės šalies suverenitetą per sieną lyg kokios minos ar bombos permetami žmonės iš tolimų šalių. Reikia skubių ir adekvačių ES žingsnių, nes tai nėra natūralios migracijos apraiška“, – pranešime spaudai sakė šį klausimą EP inicijavusi europarlamentarė iš Lietuvos Rasa Juknevičienė.
Minskas tvirtina migrantų Baltarusijos teritorijoje nebestabdantis dėl ES sankcijų.
