Apžvelgdamas politinę situaciją šeštadienį Vilniuje vykusiame TS-LKD tarybos posėdyje, G.Landsbergis aiškino, kad pasigirdus kalboms apie gerovės valstybės kūrimo pradžią sukirbo viltis, jog užstrigęs pertvarkų režimas pajudės iš mirties taško.
Prezidento rinkimai, anot jo, pagyvino diskusiją apie tai, kas iš tiesų yra gerovė. G.Nausėda pristatė pirmąsias savo idėjas, kaip gerovės galėtų rastis daugiau.
Pasak G.Landsbergio, kvietimas diskusijai yra nuoširdus ir turi būti girdimas.
„Tačiau išgirdęs, kad Vyriausybė viskam pritaria, tačiau niekuo prezidentui nepadės, galiu suprasti, jog prezidento žadama gerovė, bent metams bus padėta ant valstietiško ledo ir jos įgyvendinimas greičiausiai nepajudės nė per milimetrą. Kam judinti, jeigu populiaresnis nuo to netapsi, o nuovokos, ką judinti, irgi nelabai yra“, – kalbėjo konservatorių lyderis.
Kam judinti, jeigu populiaresnis nuo to netapsi, o nuovokos, ką judinti, irgi nelabai yra.
Lengviau kalbėti, nei daryti
G.Landsbergis įgėlė valdantiesiems, sakydamas, kad kur kas lengviau tik kalbėti apie vykdomas reformas.
Jis kritikavo kai kuriuos politikus dėl to, kad mūsų valstybėje realiai nėra diskutuojama apie ką nors iš esmės.
„Štai, Rusijos agentų Lietuvoje pažįstamas Valdemaras Tomaševskis porina, kad apmokestins bankus Lietuvoje. Jam antrina buvęs Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas „aš nenoriu jokių postų“ Kamblevičius, kad, taip, tikrai bus apmokestinti bankai. Iš to bus uždirbta 100 milijonų ir šie tuoj pat, nieko nelaukiant, bus išleisti, nes šiuo metu valdžioje yra bent trys partijos, kurioms ir 5 procentų barjeras yra per aukštas.
Nėra kitos išeities, kaip tik skandinavų bankams susimokėti, kad Kamblevičius, Kirkilas ir Tomaševskis galėtų mėginti prasmukti į Seimą kitais metais. Jaučiu, kad visi esame įtraukiami į diskusiją: ar tai gera mintis, ar nelabai“, – dėstė opozicinės TS-LKD pirmininkas.
Štai, Rusijos agentų Lietuvoje pažįstamas Valdemaras Tomaševskis porina, kad apmokestins bankus Lietuvoje. Jam antrina buvęs Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas „aš nenoriu jokių postų“ Kamblevičius, kad, taip, tikrai bus apmokestinti bankai.
G.Landsbergis aiškino, kad tokios iniciatyvos įgyvendinimas greičiausiai atgultų ant vartotojų pečių, o bankai gali pradėti skolinti dar nenoriau ir brangiau.
Kartu jis sakė, kad „nieko čia nebus ir niekas nieko neapmokestins“.
„Kraujas nenurims“
G.Landsbergis ironizavo, kad svarbiausia valstybės problema tapo Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atleidimas.
Parlamento pirmininkas, konservatorių lyderio teigimu, yra „prisidirbęs“ dar nuo Andriaus Tapino mitingo laikų.
„Reikalaujama jo skalpo ir kol skalpas už pažeminimą nekabės vado palapinėje, tol kraujas nenurims“, – sakė jis.
Reikalaujama jo skalpo ir kol skalpas už pažeminimą nekabės vado palapinėje, tol kraujas nenurims.
G.Landsbergis vardijo dabartinių valdančiųjų inicijuotus pokyčius: universitetų jungimą, „vaučerius“, užsienio prekybos centrų kvietimą į Lietuvą, viešojo sektoriaus reformą, regioninių ligonių pertvarką.
„Viskas sustabdyta, užstrigę teismuose arba tyliai atšaukta. Netgi ta pati garsioji urėdijų reforma, kuria dar prieš kiek laiko buvo mėginama pridengti nieko nenuveikimą, – atšaukta Konstitucinio Teismo, turės grįžti į Seimą naujam balsavimui, ir kuris dar neaišku, kaip pasibaigs“, – kritikavo TS-LKD lyderis.
Pripažino savo klaidą
G.Landsbergis sakė turintis pripažinti savo klaidą.
„Tiesą sakant, turiu pripažinti vieną klaidą – esu pasakęs, kad „valstiečių“ darbus reikės atšaukti. Atsiimu šitą pasakymą – atšaukti iš tikrųjų nereikės, nes nebus labai ką atšaukti“, – teigė jis.
TS-LKD lyderis kolegoms pakartojo nuoširdžiai abejojantis galimybėmis, kad G.Nausėdos teikiami įstatymų projektai bus priimti.
Pavyzdžiui, „valstiečių“ frakcijai, kurios didžioji dalis ūkininkai, G.Landsbergio nuomone, nebus priimtina balsuoti už kuro apmokestinimą. O tai iš esmės sudarytų didžiąją dalį prezidento siūlomų išlaidų.
„Jeigu kiti apmokestinimai ir bus priimti, jie bus tik kosmetiniai – neleidžiantys spręsti esminių problemų. Gal prezidentas ir pats supranta, kad jo teikiamus įstatymus galbūt reikia suprasti kaip kvietimą pradėti diskusiją dėl gerovės valstybės. Esame pasiruošę šioje diskusijoje dalyvauti visomis pajėgomis ir visišku geranoriškumu. Tačiau greta to turime patys labai aiškiai pasiūlyti ir atsakyti, ką siūlome keisti“, – TS-LKD kolegoms dėstė G.Landsbergis.
