G.Landsbergis taip pat pabrėžė, kad diskusija dėl konvencijos neturėtų būti nukreipta į „vieną ar kitą asmenį“, o teisėsauga, jo nuomone, turėtų neleisti ginčams tapti „pilietiniu karu“.
„Suprantama, kad klausimas gali būti jautrus, dėl to, kad jis yra jautrus ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse. Tiek nesistebiu dėl pačios diskusijos. Man kelia nerimą asmeniškumai, kurie perauga kartais netgi į grasinantį toną susidoroti. Šitą tikrai turėtų stabdyti kai kuriais atvejais netgi teisėsauga, neleisti tai diskusijai įsibėgėti tiek, kad ji taptų pilietiniu karu“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G.Landsbergis.
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pareiškė nusivylęs diskusija ir sakė stojantis kunigo Algirdo Toliato pusėn, kuris sulaukė kritikos bei įžeidimų „vien todėl, kad jis pareiškė oficialią Bažnyčios poziciją“.
Tuo metu G.Landsbergis pastebi, kad įžeidimų, karčių žodžių ir netgi grasinimų „skrieja gal net daugiau Seimo pusėn, žmonėms, kurie kelia klausimus ten, kaip ponui Raskevičiui“.
Jis taip pat tikisi, kad diskusija parlamente vyks „argumentų kalba“.
„Sakyčiau, turbūt pirmiausia reikėtų deeskaluoti temą ir pirmiausia tęsti diskusiją apie klausimo turinį, dėl ko reikalinga Lietuvai ši konvencija, dėl ko ją reikia ratifikuoti, kokias papildomas apsaugas žmonėms, šiandien jų neturintiems, ji suteiktų, jeigu suteiktų“, – kalbėjo politikas.
Seimui žadant svarstyti Stambulo konvencijos ratifikavimą, pastaruoju metu viešojoje erdvėje suaktyvėjo diskusija šiuo klausimu. Kelios katalikiškos mokyklos ragina pasirašyti peticijas prieš konvencijos ratifikavimą bei prieš lyčiai neutralios partnerystės instituto įteisinimą.
Konvenciją Seimui ratifikuoti yra pateikusi dar buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.
