Kaip pastebi „El Pais“, 39-erių G.Landsbergis į politiką atėjo iš šeimos. Jo senelis Vytautas Landsbergis buvo pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas, 1990 metais paskelbęs šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
„Abu jie nerimauja dėl V.Putino valdomos Rusijos ir Aliaksandro Lukašenkos režimo Baltarusijoje. Kova prieš pastarąjį – didžiausias iššūkis G.Landsbergiui per šešis vadovavimo ministerijai mėnesius“, – rašo leidinys.
– Kaip vertinate krizės su Baltarusija raidą?
– Ji kelia didelį nerimą. [Prezidentas] Lukašenka parodė, kad sugeba panaudoti tokius įrankius prieš civilius ir opoziciją, kurių neįsivaizdavome. Kai kas nors renkasi komercinį skrydį, jis tai daro įsitikinęs, kad lėktuvas yra saugus ir jame esantys žmonės yra saugūs.
To nebėra, o blogiausia yra tai, kad nežinome, ar tai paskutinė raudona Baltarusijos linija, ar jų bus daugiau.
– Ir kokį, Jūsų manymu, vaidmenį atlieka Rusija?
– Be jokios abejonės, Rusija stovi už visų regiono destabilizavimo epizodų. Metų pabaigoje Putinas rengia rinkimus ir nesu tikras, ar jis pasitiki savo galimybėmis, nes nėra toks stiprus, koks buvo anksčiau.
Štai todėl jam visų pirma reikia užtikrinti, kad nebūtų vidinės opozicijos, ką jis padarė su Aleksejumi Navalnu, ir tada bandyti parodyti, jog jis vienintelis gali suteikti stabilumo regionui. Tam pirmiausia reikia sukurti nestabilumo situaciją, pagal kurią būtų galima veikti.
Žinutė, kurią Europa turi perduoti ne tik Minskui, bet ir Maskvai, yra ta, kad mes žinome apie jo dalyvavimą šiuose epizoduose, jo bandymuose destabilizuoti regioną ir nepasitikime juo kaip taikos kūrėju.
– Pastarosiomis savaitėmis jūsų vyriausybė apkaltino Baltarusiją, kad ji praleidžia ir netgi palaiko nelegalių migrantų patekimą per sieną.
– Migracija tampa viena iš tų hibridinių grėsmių, su kuriomis susiduriame. Daugelis Europos šalių susiduria su nelegalių migrantų atvykimu – pavyzdžiui, Ispanija, Vokietija ar Italija.
Tačiau šiuo konkrečiu atveju vykdomas vadovavimas migracijos procesui. Šiuo atveju nekalbama apie asmenis, norinčius atvykti į Lietuvą ieškoti geresnio gyvenimo. Baltarusijos režimas priverčia juos kirsti sieną, kad destabilizuotų Europos Sąjungą. Tai reiškia, kad Šiaurės Europos siena nebėra saugi.
– Kokių veiksmų tikitės iš Europos Sąjungos?
– Dabar esame tarp šalių, turinčių problemų dėl neteisėtos imigracijos, ir neturime patirties. Anksčiau dalyvavome perkėlimo programoje, neseniai priėmėme 10 prieglobsčio prašytojų iš Lampedūzos (Italija), tačiau vienintelė mūsų patirtis buvo teisėta migracija, kur galėjome nuspręsti, ar leisti įvažiuoti į šalį.
Taigi, norint išspręsti šią situaciją, mums reikia pagalbos pasienio kontrolėje ir techninės bei politinės paramos.
– Ko bendrai tikitės iš Europos Sąjungos Baltarusijos atžvilgiu?
– Manau, kad daugelis dalykų, kurių nepadarėme po praėjusių metų Baltarusijos rinkimų, dabar atrodo gana pagrįsti. Baltarusija labai priklauso nuo prekybos su Europa, nuo prekybos naftos produktais, mašinų įrenginiais ir netgi nuo Europos finansavimo, nes pusę Baltarusijos skolų turi Vakarų bankai. Tiems sektoriams gali būti taikomos sankcijos.
– Tokios priemonės gali pakenkti Lietuvos ekonomikai, kuri per Klaipėdos uostą vykdo reikšmingą verslą su Baltarusija.
– Gal ir taip, bet mes vis tiek manome, kad reikia apie tai diskutuoti, ir manome, jog tai teisinga. Jei sprendimas tikrai pakenks mūsų ekonomikai, mes galime paprašyti ES atitinkamos pagalbos ar kompensacijos. Geriausia būtų rasti pusiausvyrą.
– Ar nebijote, kad šios priemonės galų gale įstums Lukašenką į Maskvos glėbį?
– Neabejotina, kad tai pakeltų kainą, kurią Maskva turi mokėti, siekdama išlaikyti Lukašenką, ir nesu tikras, ar Putinas nori tai padaryti. Šiuo metu Putinas yra sunkioje padėtyje. Viena vertus, jis norėtų atsikratyti Lukašenkos, nes pastarasis yra neveiksmingas, o tos sankcijos Rusijai kainuoja brangiai. Kita vertus, jei jis leis nuversti Lukašenką, tai būtų tarsi prisipažinimas, kad socialinis spaudimas privertė jį pasitraukti. Ir tai sukeltų įdomių idėjų Rusijoje. Manau, kad Rusija yra kryžkelėje.
– Ar po lėktuvo incidento jums teko padidinti Lietuvoje gyvenančių Baltarusijos opozicijos atstovų saugumą?
– Mes vis dar vertiname situaciją. Padedame politikams, kurie čia yra, kiek galime, kaip dera priimančiajai šaliai. Jie turi būti atsargūs ir žinoti, kad net būdami NATO ir ES šalyse, Rusija ir Baltarusija gali įsiskverbti per savo agentus – kaip tai atsitiko JK ir kitose šalyse.
– Ar galėjote pasikalbėti su Romanu Protasevičiumi?
– Ne, dar ne. Mes bendraujame su jo šeima, tačiau oficialių žinių neturime. Taip pat matėme ką transliavo Baltarusijos televizija, o tai yra tiesiog siaubinga, nes tai parodė žmogų, kuris buvo aiškiai kankintas ir priverstas pasakyti dalykus, parodančius, kad tai nėra jo tikros mintys.
Negalime sutikti, jog daugiau nei 400 žmonių kankinami ir kalinami vos už 200 kilometrų nuo vietos, kurioje dabar sėdime, pasaulyje, panašiame į Šiaurės Korėją.
– Žvelgiant į darinį, į kurį virsta Baltarusijos režimas, kokia yra jūsų didžiausia baimė?
– Baltarusija iš tikrųjų tapo kalėjimu, gulagu 10 milijonų žmonių, užrakintiems už sienos su nestabiliu lyderiu, keliančiu pavojų daugelio žmonių gyvybėms.