G.Landsbergis ir I.Šimonytė rašo, kad į TS-LKD bendražygius kreipiasi norėdami pasidalinti savo mintimis apie pastaruosius iššūkius partijos bendruomenei ir visai Lietuvos politinei sistemai.
J.Šiugždinienė negali būti „atpirkimo ožiu“
Anot konservatorių lyderių, visuomenėje kilęs susidomėjimas ir noras skaidrinti Lietuvos savivaldybių tarybų narių išlaidų apmokėjimo tvarką iškėlė platesnę diskusiją apie politikams keliamą skaidrumo ir atskaitomybės standartą.
„Kadangi kiekvienoje savivaldybėje galiojo skirtingos tvarkos, laikėmės nuostatos, kad kiekvieną atvejį turime vertinti individualiai, o jei matome problemas – siekti sisteminių ir sąžiningų pokyčių. Negalėjome sutikti su manipuliatyviai pirštu įvaizdžiu, kad dėl nepakankamai gerai reglamentuotos sistemos bei ilgametės susiklosčiusios praktikos pora metų Kauno miesto savivaldybės opozicijoje dirbusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė būtų šiandien, atgaline data, paversta „atpirkimo ožiu“ ir piktnaudžiavimo „veidu“.
Taip pat ir kiti du šios Vyriausybės finansų bei kultūros ministrai. Būdami ministrais, jie visi trys gerai, tinkamai ir skaidriai ėjo pareigas, nieko neslėpė ir pateikdavo atsakymus į visus klausimus, darė ir tebedaro daug svarbių darbų, kad Lietuva būtų teisingesnė, skaidresnė, mūsų vaikai ir anūkai turėtų geresnę ateitį. Mūsų vertinimu, viešoje erdvėje skambantys kai kurių tarybų narių atvejai, kai buvo klastojami čekiai bei sąskaitos, buvo suplakti su atvejais, kai dėl tarybos pasitvirtinto reglamento taisyklių, tarybų nariai nekaupė pirminių apskaitos dokumentų, kurių kaupti ir neprivalėjo“, – sakoma G.Landsbergio ir I.Šimonytės laiške.
Jie aiškina, kad taip pat kai kuriais klausimus keliančiais atvejais opozicijos politikai apsiriboja komentarais, jog tai tėra „techninės klaidos“, šios Vyriausybės ministrams keldami griežtus reikalavimus iš esmės atgaline data.
Pažymima, kad keliant klausimus dėl atskirų ministrų darbo Kauno miesto taryboje patirtų išlaidų pagrįstumo pamirštama, jog tuos pačius klausimus galima būtų adresuoti ir ne vienam įvairių tiek pozicijos, tiek opozicijos partijų Seimo nariui.
„Virš trečdalio dabartinio Seimo narių yra atskirais laikotarpiais buvę tarybų nariais. Nemažai daliai Seimo tiek pozicijos, tiek opozicijos narių užduodami klausimai dėl parlamentinių išlaidų kompensavimo COVID-19 pandemijos metu.
Galiausiai, prezidentas Gitanas Nausėda taip pat nėra atsakęs į likusius klausimus apie rinkimų kampanijos finansų skaidrumą bei jo po kampanijos likusių skolų padengimą, motyvuodamas, kad neprivalo paskelbti savo deklaracijų už 2018 m. laikotarpį, kol dar nebuvo išrinktas“, – teigiama konservatorių lyderių laiške TS-LKD kolegoms.
Kito būdo be rinkimų nėra
Pasak G.Landsbergio ir I.Šimonytės, susiklostė aplinkybės, kuriose Vyriausybė ir jos atskiri nariai verčiami prisiimti atsakomybę ne už savo darbą vykdant Vyriausybės programą bei jo skaidrumą, o už Kauno miesto tarybos reglamento nuostatas.
Jų teigimu, garsiai reikalaujantys Vyriausybės narių atsakomybės politinio lauko dalyviai nemato savo pačių atsakomybės ir būtinybės atsakyti į iš esmės tuos pačius ar daug didesnius priekaištus.
„Manome, kad esamoje situacijoje politiniame lauke nėra arbitro, kuris būtų objektyvus, o pastangoms spręsti problemą iš esmės ritualiniu ministrų „aukojimu“ pritarti negalime.
Todėl pasiūlėme politinės sistemos skaidrinimo ir perkrovimo iniciatyvas. Šį siūlymą praėjusį penktadienį palaikė absoliuti dauguma iš 33 TS-LKD prezidiumo narių bei vakar ir dauguma TS-LKD frakcijos Seime narių“, – nurodoma laiške.
Primenama, kad svarbiausi šios politinės sistemos skaidrinimo ir perkrovimo sistemos elementai yra trys.
Pirma, nacionaliniu lygiu užtikrinti vienodą, aiškią ir skaidrią bei lygiai teisingą, savivaldybių tarybų narių veiklos išlaidų reglamentavimo sistemą.
Antra, atsižvelgiant į tai, kad tie patys klausimai, kurie šiandien keliami savivaldybių tarybų nariams, lygiai taip pat gali būti keliami ir Seimo nariams, atnaujinti rinkėjų pasitikėjimo mandatą ir surengti pirmalaikius Seimo rinkimus.
G.Landsbergio ir I.Šimonytės nuomone, kai politikai nei pozicijoje, nei opozicijoje negali susitarti, kaip susiklosčiusią situaciją vertina jų atstovaujami rinkėjai, teisingiausia būtų to pačių rinkėjų ir paklausti, antraip rizikuojama įstrigti tarpusavio kaltinimų ir spekuliacijų karuselėje.
Trečia, konservatorių lyderių teigimu, jeigu Seimas to nesutiktų padaryti, ir rinkėjų pasitikėjimo mandatas parlamentui nebūtų atnaujintas, tada dabartinė TS-LKD Vyriausybė irgi turi atnaujinti savo pasitikėjimo mandatą.
G.Landsbergis ir I.Šimonytė pažymi: kadangi kito būdo be pirmalaikių rinkimų to padaryti nėra, TS-LKD prezidiumas patvirtino poziciją, kad partijos deleguota ministrė pirmininkė po liepos 11-12 dienomis Vilniuje įvyksiančio NATO viršūnių susitikimo ketina svarstyti savo atsistatydinimą.
Tokiu atveju, Vyriausybė turėtų būti suformuota iš naujo ir gauti naują pasitikėjimo mandatą.
„Suprantame ir atsakingai vertiname, kad dabartinis laikotarpis yra politiškai ypatingai svarbus: turime pabaigti pradėtas reformas, siekti ambicingų geopolitinių tikslų, vykdyti principingą, vertybinę Lietuvos užsienio politiką, bei, aišku, sutvarkyti ydingą išmokų politikams savivaldoje sistemą.
Visas šias atsakomybes suvokiame ir esame įsipareigoję išpildyti – pirmalaikius rinkimus matome įvykstant rudenį, beprasidedant naujam politiniam sezonui, pabaigus iki tol pradėtus darbus. Kitiems darbams reikalingas naujas pasitikėjimo mandatas – tiek Seimui, tiek Vyriausybei.
Lengvi keliai nėra mūsų keliai, todėl kviečiame susitelkti, vieningai ir drauge atnaujinti pasitikėjimą Lietuvos politine sistema ir tęsti pradėtus svarbius, Lietuvą stiprinančius ir teisingesne darančius darbus“, – TS-LKD kolegoms rašo G.Landsbergis ir I.Šimonytė.