Tokių žmonių, kurie atvyksta iš Rusijos ir Baltarusijos ir Lietuvoje siekia dirbti, pasak ministro, yra nemažai.
„Tai yra tarptautinių įmonių, kurios arba Lietuvoje turi savo centrinius biurus, arba – vienus iš [biurų] atšakų ir tiesiog sujungia savo biurus, ir toliau vykdo veiklą“, – teigė jis.
Šios įmonės, pasak G.Landsbergio, mokesčius moka Lietuvai.
„Lietuva už tuos mokesčius padeda Ukrainai, tai, aš manau, čia yra labai paprastas praktinis naudos aspektas, kai mes ištraukiam pinigus iš Rusijos ir perduodam juos ginkluotės forma, arba humanitarinės pagalbos forma, kovojantiems ukrainiečiams“, – pažymėjo politikas.
Jis teigė, kad Lietuva žino, kas per žmonės atvyksta.
„Mes esame pasiruošę jų priėmimui. Ypač vieši asmenys turi būti deklaravę savo poziciją karo atžvilgiu“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Pasitikslinus, ar atvykstančiųjų pažiūros svarbios, ministras patikino, kad taip.
„Be abejonės. Esame įvertinę potencialias rizikas, jeigu mes tiesiog atsidarome vartus, pakviečiam visus.
Yra kariaujanti valstybė, agresorė, kuri yra pradėjusi karą prieš mūsų partnerį, prieš mūsų draugą, dėl to mes žiūrime atsargiai. Bet įvertinę racionalius argumentus, manau, tą galime daryti“, – sakė ministras.
Mes žiūrime atsargiai. Bet įvertinę racionalius argumentus, manau, tą galime daryti.
Supaprastinta tvarka dėl Baltarusijos ir Rusijos piliečių priėmimo ir įdarbinimo Lietuvoje įsigaliojo trečiadienį. Ji galios nepaprastosios padėties metu.
Plačiau apie patvirtintą tvarką – čia.
Apie tai, kad artimiausiu metu į Lietuvą atvyks tūkstančiai Rusijos veiksmams Ukrainoje nepritariančių aukštųjų technologijų specialistų iš Baltarusijos bei Rusijos, anksčiau kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Mes dirbame su dviem kompanijų grupėmis: pirmiausia tomis, kurios yra įsikūrusios Lietuvoje, turi padalinius ten ir nori perkelti darbuotojus ir šeimų narius į Lietuvą. Kalbame su tarptautinėmis kompanijomis, kurios nori iš didžiųjų miestų perketi veiklą čia, Vilnių. Galime kalbėti apie tūkstančius profesionalų, kurie atvyksta į Lietuvą“, – teigė politikė, kurią cituoja BNS.
Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys ketvirtadienį interviu LRT išreiškė nuogąstavimų, jog į Lietuvą ketinant atvykti daug informacinių technologijų specialistų iš Rusijos Lietuvos nacionaliniam saugumui kyla rizikų.
Rusijos IT sektorių, pasak jo, kontroliuoja saugumo tarnybos.
