„Tai gali būti neišvengiama, nes iš esmės kyla daug debatų, ką reikėtų kaltinti dėl šios situacijos. Aš asmeniškai manau, kad yra daugybė panašumų tarp putinizmo ir nacizmo“, – žurnalistams Briuselyje pirmadienį sakė ministras, paklaustas, kaip vertina siūlymus steigti tribunolą, panašų į Niurnbergo procesą prieš nacius po Antrojo pasaulinio karo.
“Tai yra sistema, turinti ideologiją, lyderius, turinti sekėjus, ji netgi turi simbolį. Taigi, manau, mes privalome turėti sisteminį požiūrį į patį putinizmą, jis turi būti įvertintas. Ir, galbūt, tribunolas galėtų būti tokia vieta“, – pabrėžė G.Landsbergis.
Anot jo, tai yra „Vakarų pasitikėjimo klausimas“.
„Todėl aš tikrai prašyčiau kolegų dalyvauti diskusijose pritaikant naujus mechanizmus“, – kalbėjo ministras.
Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, jei viena valstybė negali to imtis, privaloma kelti šį klausimą Jungtinėse Tautose ir „vėl išrasti mechanizmus, kurie buvo po Antrojo pasaulinio karo“.
„Ši realybė – mes negalime joje gyventi ir apsimesti, kad nieko nenutiko. Manau, mes pereiname į lygmenį, kur mes privalome tai padaryti“, – tvirtino G.Landsbergis.
Kaip skelbė britų transliuotojas BBC, apie 140 akademikų, teisininkų bei politikų, tarp jų – buvę Jungtinės Karalystės Vyriausybių vadovai Johnas Majoras ir Gordonas Brownas paragino sukurti teisinį mechanizmą tiriant Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje.
Siūloma, kad tribunolas būtų sukurtas 1945-ųjų Niurnbergo proceso prieš nacių nusikaltimus pavyzdžiu.
Tačiau kritikai įžvelgia kliūčių, kadangi Tarptautinis Baudžiamais Teismas Hagoje negali imtis persekiojimo be Jungtinių Tautų Saugumo tarybos sankcionavimo.
Taryboje veto teisę turi pati Rusija.
