„Lietuva savo politikos į Kiniją de fakto niekada nekeitė. Kinija nusprendė taikyti nepaskelbtas, greičiausiai neteisėtas priemones prieš Lietuvą ir Europos Sąjungą. Tai yra reikalo esmė“, – žurnalistams trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį sakė ministras, atsakydamas į klausimą, ar dėl Kinijos spaudimo ir neigiamos visuomenės reakcijos ketinama keisti šalies užsienio politiką Kinijos atžvilgiu.
Užsienio reikalų ministerijos (URM) užsakymu bendrovės „Vilmorus“ gruodžio 10-18 dienomis atliktos apklausos duomenimis, 60 proc. gyventojų neigiamai vertina Lietuvos politiką Kinijos atžvilgiu, o 13 proc. – teigiamai.
G.Landsbergis teigė manantis, kad kai kurie apklausos klausimai nebuvo tiksliai suformuluoti.
„Sunku yra pasakyti, kas yra Lietuvos politika Kinijos atžvilgiu. Aš galbūt formuluočiau klausimą, ar Lietuva turi palaikyti, sutikti su Taivano žmonių siekiu vadintis taivaniečiais“, – sakė ministras.
„Man rodos, tas klausimas yra svarbesnis šitame kontekste. Jis suformavo Kinijos atsaką Lietuvai ir, tiesą sakant, dabar jau Europai“, – pridūrė G.Landsbergis.
Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo Vilniui leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, pavadinime naudojant salos vardą. Ekspertai sako, kad kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė. Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.
Kilus diplomatiniam konfliktui, Lietuvos verslininkai pranešė patyrę įvairių prekybos su Kinija apribojimų. Šalies politikai juos pavadino nepaskelbtomis sankcijomis.
